Kaip laimėti gyvenimo kovose? (2)

Antra, pripažink savo negebėjimą. Dievas negali padėti tiems, kurie mano, kad Jo pagalbos jiems nereikia. Karalius Juozapatas kalbėjo tokius žodžius: „Mūsų Dieve, argi tu jų nenubausi? Juk mes bejėgiai prieš šią pulti ateinančią didžiulę kariauną! Mes nežinome, ką daryti, bet mūsų akys žvelgia į tave“ (2 Metraščių 20, 12). Labai dažnai savo akis kreipiame visur, tik ne į Dievą, kuris būtent ir gali iš tikrųjų išspręsti mūsų bėdas. Aplinkybės primena čiužinį: jei guli ant viršaus, gali patogiai pailsėti, o jei po juo – uždusti jo spaudžiamas. Visuomet laikyk akis nukreiptas į Viešpatį, tai išsilaikysi bet kokiomis aplinkybėmis. Atmink, ką skelbia Biblija: „Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia, - skelbia Galybių VIEŠPATS“ (Zacharijo 4, 6). Krikščioniško gyvenimo savo jėgomis nenugyvensi, nes pristigsi jėgų. Tau reikės galios, kuri kyla iš Dievo Dvasios, kai Jai leidi gyventi per tave. Įsivaizduok pirštinę – pati viena ji glebi ir bejėgė, bet kai joje ranka, ji tampa naudinga ir efektyvi. Jėzus pasakė: „Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės…“ (Apaštalų darbų 1, 8). Jėzus nemažai kalbėjo apie Šventosios Dvasios teikiamą pagalbą. Kai nežinai, ką daryti, remkis šiuo Jo pažadu: „[...] o Globėjas - [angl. „padėjėjas“, „pagalba“] Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, - jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jono 14, 26). Kovodamas savo jėgomis, pralaimėsi. O semdamasis jėgų iš tavyje gyvenančios Dievo Dvasios, laimėsi.