Kaip laimėti gyvenimo kovose? (3)

Trečia, nešk savo problemas pas Viešpatį. Skaitome, kad, užėjus krizei, Juozapatas ieškojo Viešpaties ir paskelbė krašte pasninką. Būna, kad apie maldą pagalvojame paskiausiai. Kodėl? Todėl, kad problemas dažnai norime įveikti savo jėgomis. Kartą vienas diakonas atėjo pas pastorių ir tarė: „Pastoriau, turime problemą, kurios negalime išnarplioti. Išmėginome viską, bet niekas nepadeda.“ Pastorius atsiliepė: „Ką gi, tuomet nelieka nieko kito, tik melstis.“ Diakonas net pašoko: „Pastoriau, negi taip prastai? Tikrai priėjome iki to?“ Bet grumiantis gyvenimo kovose malda turėtų būti ne paskutinė, o pirmutinė priemonė! O kartais, kai problema nesitraukia, vien maldos gali neužtekti. Tokiais atvejais Dievas gali paraginti pridėti antrą elementą – pasninką. Ar kada nors pasninkavai? Pasninkas nėra kažkokia mistinė, slėpininga jėga. Jo esmė – į Viešpatį sutelktas dėmesys. Susilaikydamas nuo valgio ir (ar) kitų dalykų savo veiksmais tu sakai: „Viešpatie, galiu gyventi be daugybės dalykų, bet šitos bėdos tikrai neišnarpliosiu be Tavęs. Užuot leidęs laiką prie stalo, priešais televizorių ar socialiniuose tinkluose, aš visą savo dėmesį skirsiu Tau ir kurį laiką ieškosiu tik Tavo veido.“ Pagonis Kornelijus pasninkavo ir meldėsi keturias dienas, prašydamas Dievo jį nukreipti. Ir štai Dievas jam į namus nusiuntė Petrą. Atvykęs Petras paskelbė evangeliją pagonims. Kaip paaiškėjo vėliau, tas įvykis turėjo didžiulę istorinę reikšmę – įvyko svarbus lūžis (žr. Apaštalų darbų 10). Prieš paskirdama lyderius, Naujojo Testamento bažnyčia melsdavosi ir pasninkaudavo prašydama Dievo vedimo. Taip atsirado viena paveikiausių visų laikų evangelistų komandų – Pauliaus ir Barnabo tandemas (žr. Apaštalų darbų 13, 2–3). Jei rimtai imsiesi spręsti savo problemas, skirdamas laiko maldai ir pasninkui, Dievas būtinai parodys tau išeitį.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.