Kaip laimėti gyvenimo kovose? (4)

Ketvirta, išmok atsipūsti ir ilsėtis tikėjime. Dievas į karaliaus Juozapato maldą atsiliepė tokiais žodžiais: „[...] šis mūšis Dievo, o ne jūsų“ (2 Metraščių 20, 15). Daugelis mūsų nusialiname stengdamiesi Dievo kovas laimėti savo jėgomis. Iš pradžių, tik įtikėję Kristų, užsidegame laimėti Jam visą pasaulį. Trokštame eiti ir vien savo rankomis, niekieno nepadedami priartinti Jo karalystę. Taip nutinka dėl to, kad neaprėpiame viso tokio darbo masto. Ir tik gerokai paprakaitavę, nusivarę nuo kojų, pagaliau suvokiame tikrovę. Tada jau rankomis ir keliais šliaužiame atgal nusiminę, nes manome apvylę Dievą. Tačiau Viešpats patikina: „Tu negali manęs nuvilti, nes ne tu Mane, o Aš tave palaikau.“ Ne mes Jį laikome savo rankose, tai Jis laiko mus! Viešpats liepia atsipūsti ir ilsėtis tikėjime, leisti Jam nuveikti savo darbą per mus. Paulius sako: „Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame...“ (Kolosiečiams 2, 6). Prisimink, kaip atsivertei į tikėjimą, – tu paprasčiausiai patikėjai Kristaus atliktu darbu ir toliau gyvenai tuo paprastu tikėjimu. Juk krikščioniu tapai ne siekdamas tobulybės ar savo gerais darbais. Geri darbai buvo niekuo dėti! Išgelbėjimas yra dovana. Dievui nereikia, kad kištumės į Jo valdymo reikalus. Jis pats viską kuo puikiausiai valdo ir linki mums atsipalaiduoti, kad galėtų gyventi per mus. Pergalės gyvenime – tai Dievo dovana. Biblijoje skaitome: „Dėkui Dievui, kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje...“ (2 Korintiečiams 2, 14).