Kaip laimėti gyvenimo kovose? (6)

Šešta, iš anksto dėkok. Įsivaizduok du aukštus kalnus ir tarp jų besidriekiantį slėnį, kuriame netrukus įvyks didelis mūšis. Ant vieno kalno jau išsirikiavusios trys kariaunos, laukiančios ženklo pulti ir sunaikinti izraelitus. Ant kito kalno laukia izraelitai. Staiga jų vadas karalius Juozapatas sako: „Štai koks Dievo mūšio planas: visi, kas giedate chore, stokite į priešakines gretas.“ Juozapato kariauna išžygiuoja į mūšį priešakinėse gretose giesmininkams traukiant gyriaus giesmes Dievui. Ar toks planas pasitvirtino? Taip. Priešo kariai išsiblaškė ir buvo sutrikdyti taip, kad galiausiai išžudė vieni kitus. Dievo tautai beliko pasidalyti grobį. Ko pamoko šis pasakojimas? Kad turime šlovinti Dievą tikėjimu ir dėkoti Jam, dar prieš skindami pergalę. Kai meldiesi: „Viešpatie, turiu bėdų, bet iš anksto dėkoju Tau, kad rūpiniesi manimi ir padėsi jas išspręsti“, nutinka trys dalykai:

1) pasikeičia atmosfera: užtikrintumas Dievu išsklaido baimę;

2) pasikeičia vidinė nuostata: „Viešpatie, man ši problema gali būti per didelė, bet Tau ji tikrai ne per didelė“;

3) keičiasi elgesys: užuot išsakęs abejones, pradedi kalbėti tikėjimo žodžius. Kadangi tu savo tikėjimu pagerbi Dievą, Jis savo ruožtu pagerbia tavo tikėjimą, ir kova pasisuka tavo naudai. Padėka Dievui turėtų būti ne vienkartinis veiksmas – dėkok Jam tol, kol įvyks proveržis.