Kaip narplioti problemas (2)

Antra, būtina atpažinti ir įvardyti tikrąją problemą. Kartais gydytojas ima ir išgydo tave, o kartais paskiria vaistų, malšinančių tik simptomus ir padedančių patogiau gyventi su problema. Tačiau pirmiau nei paskirdamas vaistų ar gydymą gydytojas turi nustatyti tikslią diagnozę. Filosofas Abrahamas Kaplanas brėžia skirtumą tarp problemų ir nemalonumų. Jis rašo: „Problema – sudėtingas klausimas, reikalaujantis sprendimo. Tu gali ką nors padaryti, kad bent jau imtumeisi jį spręsti. Jei nieko negali dėl to padaryti, tai jau ne problema, o tiesiog nemaloni, kebli padėtis. Tai reiškia, kad su tuo teks susitaikyti, kaip nors susigyventi, ištverti. Kai neišvengiamą nemalonumą palaikai problema, apima neviltis, pyktis, liūdesys. Tu eikvoji energiją ir priiminėji prastus sprendimus. Kai pastangos nueina veltui, tu pasiduodi, o į save pradedi žiūrėti kaip į auką.“ Štai pavyzdys: tarkim, esi susituokęs ir poroje esi „vyturys“, o tavo sutuoktinis – „pelėda“, arba atvirkščiai. Tai tiesiog neišvengiama kebli situacija. Tu negali pakeisti kito žmogaus. Jei mėginsi tą daryti, kils konfliktas, kuriam nebus jokio sprendimo. O štai iš šios padėties kylantis sunkumas bendrauti, rasti laiko pabūti kartu, jau gali būti įvardytas kaip problema, kurią įmanoma išspręsti. Pakišiu ir dar vieną mintį: kartais Dievas išvaduoja mus iš sudėtingos situacijos, o kartais panaudoja ją norėdamas ugdyti mūsų charakterį, kad labiau panašėtume į Kristų. Taip, tavo dūsavimą Jis išties gali paversti giesme! Dovydas sako: VIEŠPATS mano stiprybė ir mano skydas; mano širdis juo pasitiki. Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja, giesme aš jam dėkoju.

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.