Kaip narplioti problemas (6)

Šešta, stenkis kuo objektyviau įvertinti savo problemas ir pamatyti platesnį vaizdą. Tikriausiai esate girdėję tokį pasakymą: „Murmėjau, kad neturiu batų, kol nesutikau žmogaus, neturinčio kojų.“ Arba vaikų pamėgtame animaciniame filmuke pagrindinis jo veikėjas šuniukas Snupis iš lauko pažvelgia pro langą vidun ir mato šeimą, per Padėkos dieną susėdusią prie gausiai nukrauto stalo, kurio pagrindinis akcentas – keptas kalakutas. Snupis garsiai mąsto: „Ką tu pasakysi, šiandien visi šlamščia kalakutieną. Kadangi esu šuo, man padėta tik šunų ėdalo.“ Bet paskui jis į situaciją pažvelgia kitu kampu ir nudžiugęs sušunka: „Aišku, galėjo būti ir blogiau – galėjau gimti kalakutu.“ Mūsų problemos dydis ir sunkumas labai dažnai priklauso ir nuo mūsų požiūrio į ją. Daugelis sunkumų, su kuriais susiduriame, yra palyginti nereikšmingi didžiajame gyvenimo paveiksle. Kai kas nors šalia mūsų suserga vėžiu arba patiria skaudžią artimojo netektį, suvokiame, kad mūsų problemos palyginti vieni niekai. Autorius Jamesas Agee rašo apie pokalbį, kuris jam kartą netikėtai užsimezgė su viena pagyvenusia skurstančia moterimi Apaleičijoje per patį Didžiosios Depresijos įkarštį. Moteriškė gyveno nedidelėje lūšnelėje plūktinėmis grindimis, be šildymo, be kanalizacijos. Rašytojas paklausė: „Ką darytumėt, jei kas nors duotų jums pinigų?“ Moteris minutėlę pamąsčiusi atsakė: „Tikriausiai atiduočiau vargšams.“ Suvokimas, kad aplink pilna žmonių, turinčių dar didesnių bėdų, širdyje gimdo dėkingumą ir viltį. Tai padeda į viską pažvelgti kitomis akimis. Jėzus savo mokiniams sakė: Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį! (Jono 16, 33).

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.