Kaip susidoroti su praradimais (1)

Dievo žodis neignoruoja ir nesumenkina skausmingų gyvenimo realijų. Anksčiau ar vėliau visi susiduriame su praradimais. Gyvenime mus užklumpa ligos, netektys, senėjimas, skyrybos, negalios ir kitos bėdos. Galime netekti savo nepriklausomybės, sveikatos, darbo, finansų ir pan. Šiandienos kultūra dažniausiai moko žmones, kaip elgtis ką nors įgijus, bet visiškai nemoko, kaip reaguoti ką nors praradus. Esame mokomi džiaugtis ir šokti, bet ne gedėti (žr. Mokytojo 3, 4). O juk didelės netektys suduoda labai skaudžius smūgius ir išsviedžia mus į visiškai nepažįstamus vandenis. Nepaprastai svarbu suprasti netekties dinamiką, kad po skaudžių smūgių įstengtume pakilti ant kojų ir gyventi toliau. Juk netektis pirmiausia į mūsų gyvenimą atneša daug skausmo – kažkas nuo mūsų lyg atlupama, atplėšiama, pasijuntame apiplėšti, nuskriausti. Tuojau po to įsėlina sielvartas, neretai išsiliejantis pykčiu, nuovargiu, sutrikimu, bejėgyste. Paskui prasideda gedėjimas, kai pagaliau nebeslėpdami parodome savo sielvartą, ką mums iš tikrųjų reiškia viena ar kita netektis. Tai sudėtingas, sunkus etapas, kai išliejame daug ašarų, kai mus užtvindo įvairūs prisiminimai. Jaučiamės sukrėsti iki pat širdies gelmių. Neretai jaučiame kaltę ar sąžinės priekaištus dėl to, ką kadaise padarėme ar pasakėme. Matydami mūsų širdgėlą aplinkiniai turi galimybę parodyti mums užuojautą, paguosti mus ir paraginti ieškoti išgydymo. Taip Dievas pradeda lopyti ir gydyti sudraskytą mūsų širdį. Kai sulaukęs garbingo amžiaus (šimto dvidešimties metų) mirė mylimas izraeliečių lyderis, dėl šios netekties sielvartavo ir gedėjo visa tauta (žr. Pakartoto Įstatymo 34). Skaitome, kad Dievas sielvartui išlieti ir guosti vieniems kitus davė trisdešimt dienų. Praėjus tam laikotarpiui, visi grįžto į kasdienybę, prie įprastinių pareigų. Jei tavo gyvenime atėjo laikas gedėti, paskirk tam tiek laiko, kiek reikės. Jėzus pasakė: „Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti“ (Mato 5, 4).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kokią netektį ar praradimą šiuo metu išgyveni arba esi išgyvenęs neseniai? Kaip reaguoji į šį skausmą - ar leidi sau jį išjausti, ar stengiesi nuo jo pabėgti?
2. Ar pastebėjai, kad mūsų kultūra moko tave džiaugtis sėkmėmis, bet nedaug kalba apie tai, kaip gyventi su netektimis? Kaip tai paveikė tavo gebėjimą sveikai gedėti?
3. Šią savaitę paskirk konkretų laiką (gal 15-30 minučių) tyliai pasėdėti Dievo akivaizdoje su savo skausmu ar praradimu. Nebijok ašarų - leisk Dievui paliesti tavo sužeistą širdį.
4. Pagalvok apie vieną žmogų, kuris dabar išgyvena sunkią netektį. Kaip galėtum jam šią savaitę parodyti užuojautą - gal aplankymu, skambučiu ar paprasta žinute „Galvoju apie tave“?

Baigiamoji mintis

Gedėjimas nėra silpnumo ženklas -tai drąsus kelias į išgydymą. Kai leidžiame sau sielvartauti Dievo akivaizdoje, Jis švelniai ima lopyti mūsų sudraskytas širdis ir išlieja savo paguodą. Nepaskubėk grįžti į „normalų“ gyvenimą - duok sau laiko, kurio reikia, ir pasitikėk, kad Viešpats tave lydi kiekviename gedėjimo etape.

P.S. Kiti skaitiniai tema: netektis ir skausmas.