Kaip susidoroti su praradimais (2)

Psichiatrai išskiria kelias gedėjimo stadijas.

Pirma stadija – šokas arba neigimas. Netikėjimas ir neigimas būna pati pirmoji mūsų reakcija į didelį sukrėtimą sukėlusį įvykį. Mes sakome: „Negaliu patikėti, kad tai vyksta. To negali būti!“ Tai Dievo įdiegtas, natūralus jutimus malšinantis mechanizmas, duodantis mums laiko susivokti, atsipeikėti. Jis padeda susidoroti sunkioje situacijoje.

Antra stadija – pyktis arba protestas. Po kurio laiko atsitokėję pradedame reikšti pyktį – pykstame ant Dievo, tačiau neretai tuo pat metu jaučiame kaltę, kad už visą mums nutikusį blogį kaltiname Jį. Būna, kad puolame kaltinti save ar aplinkinius, pavyzdžiui, gydytojus ar patį pacientą. Pradedame abejoti Dievo meile ir ištikimybe, netgi deramės su Juo, sakydami: „Jei tik padarysi stebuklą ir sugrąžinsi man tą ar aną, aš padarysiu tai ir tai.“

Trečia stadija – ryšio iliuzijos kūrimas ir jos žlugimas. Kadangi tai tik iliuzija, anksčiau ar vėliau ji išsisklaido. Gyvenimas, kurį pažinome ir kuriuo džiaugėmės, subyra. Svajonės išgaruoja. Pajuntame užplūstant neviltį, mus apima bejėgystė. Savo viduje jaučiame didžiulę tuštumą. Šiame etape iš vienų praradimų gali kilti kitos, antrinės, netektys, tokios kaip finansinis nesaugumas, socialinis atribojimas, depresija, susitelkimo stoka ir pan. Susidaro įspūdis, kad gyvenimas jau niekada nebebus normalus. Stengiamės kaip nors išsilaikyti, baimindamiesi to, kas laukia ateityje.

Ketvirta stadija – priėmimas arba susitaikymas. Ilgainiui pradedame susitaikyti su netektimi. Mus vis dar retkarčiais perlieja liūdesio bangos. Pamažu prisideriname prie naujo gyvenimo keliamų reikalavimų ir pradedame naudotis naujomis galimybėmis. Galiausiai vėl paimame gyvenimo vadžias į rankas. Tas procesas gali trukti ilgus mėnesius, o visiško išgydymo galime sulaukti tik po kelerių metų. Svarbu žinoti, kad Dievas tą išgydymą yra pažadėjęs, tad anksčiau ar vėliau žmogus vis tiek pakyla ant kojų. Jo žodis skelbia, kad yra „laikas gyti, laikas statyti, laikas juoktis, laikas šokti ir laikas įgyti“ (žr. Mokytojo 3, 3-4. 6).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kurioje gedėjimo stadijoje šiuo metu labiausiai atpažįsti save ir kaip tai pasireiškia tavo kasdieniame gyvenime?
2. Prisimink sunkų laikotarpį iš praeities - kaip tada patyrei Dievo ištikimybę ir kas tau padėjo pajudėti link išgydymo?
3. Kokį vieną konkretų žingsnį gali žengti šią savaitę, kad pradėtum priimti tai, ko nebegali pakeisti, ir pasitikėtum Dievo laiku tavo gyvenime?
4. Su kuo galėtum atvirai pasidalinti tuo, ką dabar išgyveni, ir paprašyti šiame kelyje palaikymo maldoje?

Baigiamoji mintis

Gedėjimas nėra silpnybės ženklas - tai natūrali gyvenimo dalis, kurią Dievas supranta ir kuriai Jis pažadėjo išgydymą. Nepaskubėk ir nevertink savęs griežtai, kokioje stadijoje bebūtum. Pasitikėk, kad Dievas tave lydi kiekviename žingsnyje, ir kad ateis laikas, kai vėl pajusi džiaugsmą ir vilties pilnatvę.

P.S. Kiti skaitiniai tema: netektis ir skausmas.