Kaip užsiauginti kantrybę (1)

Biblija skelbia, kad Dievas į mūsų maldas atsiliepia iškart. Tačiau Biblijoje niekur nežadama, kad kantrybė atsiras akimirksniu. Kantrumas yra charakterio savybė, kantrybę turime užsiauginti, išsiugdyti, o tam reikia laiko. Kantrybė auga tada, kai einame per gyvenimą su Dievu, kai patiriame visko – tiek šilta, tiek šalta. Vienas Biblijos mokytojas mėgsta sakyti, kad kantrybė yra tikėjimas, kuris neskuba. Kaip Dievas augina mumyse kantrybę? Kokie dalykai padeda tapti kantresniems?

1) Pertraukinėjimai. Tik atsisėdi valgyti, ir staiga pradeda skambėti telefonas. Tik spėji įlįsti į vonią, o kas nors jau beldžia į duris. Skubi atlikti užduotis, bet štai netikėtai sulauki lankytojų, kuriems turi skirti dėmesio. Kai kompozitorius Bramsas kūrė savo „Lopšinę“, jį tiek daug kartų pertraukinėjo ir jam kliudė, kad kūriniui užbaigti prireikė septynerių metų. Kažkas, išgirdęs tokį faktą, pajuokavo: „Na, kai kuri lopšinę, tau ir reikia, kad kas nors nuolat pertraukinėtų, kad neužmigtum prie pianino.“

2) Uždelsimai. Laukti mes nemėgstame. Visko norime tuojau pat, kuo greičiau. Žmonės išrado greitą maistą, užpilamus makaronus, tirpią kavą. Net melsdamiesi esame linkę sakyti: „Viešpatie, duok man kantrybės – ir kuo greičiau.“

3) Erzinantys dalykai. Kas tai? Tai ilgos eilės, pamesti raktai, vėluojantys skrydžiai, atšalęs maistas, telefono skambučiai, prakiurusios padangos, užimtas tualetas, spūstys keliuose. Tas sąrašas be galo, be krašto.

Ar žinojai, kad dažniausiai (net 90 procentų atvejų) širdies smūgis ištinka ‚skubančio‘ asmenybės tipo žmones? Biblijoje skaitome: „Nekantrumas įvelia žmogų į bėdą“ (Patarlių 19, 2, GNT). Atkreipkime dėmesį į Jobo kantrybę. Jis sakė: „Per visas savo sunkios tarnybos dienas laukčiau, kol ateis kas manęs paleisti“ (Jobo 14, 14). Maldoje prašyk Dievo kantrybės, parodyk ją praktiškai ir labiau pasitikėk Dievu!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Prisimink paskutinį kartą, kai tave kažkas pertraukė, privertė laukti ar tiesiog erzino – kaip reagavai? Ko tas momentas galėjo tave pamokyti apie tai, kur šiandien esi savo kantrybės kelyje?
2. Tekstas sako, kad „kantrybė yra tikėjimas, kuris neskuba“ – kaip tau tai skamba? Kur gyvenime dabar tau labiausiai reikia tokio kantraus tikėjimo?
3. Šią savaitę pasirink vieną situaciją – eilę, vėlavimą ar pertraukimą – ir vietoj reakcijos tyčia sustok, įkvėpk ir trumpai pasimelsk. Vakare apmąstyk: kas pasikeitė?
4. Jobo pavyzdys rodo, kad kantrybė gali gyventi net ir didelių kančių akivaizdoje. Kaip galėtum šią savaitę drąsinti ar palaikyti ką nors, kuris šiuo metu sunkume laukia Dievo atsakymo?

Baigiamoji mintis

Kantrybė nėra silpnumas – ji yra tvirtybė, kuri mokosi laukti su Dievu. Kiekvieną kartą, kai šiandien jausi norą skubėti ar susierzinti, prisimink: Dievas veikia ir tuomet, kai tu Jo veikimo nematai.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.