Kaip užsiauginti kantrybę (4)

Nagrinėdamas Šventosios Dvasios vaisių sąrašą pastebėsi, kad kantrybė eina tuojau po ramybės. Kodėl? Kai širdyje viešpatauja ramybė, nebūsi nekantrus. Turi suprasti, kad minėtosios savybės yra Dvasios vaisiai, o ne kūniško žmogaus pastangos. Kantrybės ar ramybės pats sau niekaip neįsiteigsi. Tikra vidinė ramybė kyla iš Dvasios. Turėdamas tokią ramybę, nesileisi lengvai išmušamas iš vėžių, nes turėsi supratimą, kad esi priklausomas nuo Viešpaties. Kantrybė kyla iš tikėjimo. Kantrus žmogus sako: „Pasitikiu Dievu. Tikiu, kad Jis yra didesnis už bet kokią problemą. Tikiu, kad Jo ranka yra šioje situacijoje, todėl bet kas – gera ar bloga – mano gyvenime Viešpaties dėka bet kuriuo atveju išeis į gera.“ Frustracijos apimtas žmogus klaus: „Kodėl man taip nutiko?“ Tikėjimo pilnas žmogus sakys: „Dieve, ko nori, kad iš to pasimokyčiau?“ Abraomui buvo šimtas metų, kai jis susilaukė antrojo sūnaus Izaoko. Šimtas metų – netrumpas laiko tarpas. Tiek ko nors laukti reikia didelės kantrybės. Sunkiausia laukti būna tada, kai pats skubi, o Dievas, atrodytų, visai nesiskubina. Sunku būti kantriam, kai lauki atsakymo į maldą. Sunku laukti, kada pasikeis tavo finansinė padėtis, sveikatos būklė, išsispręs viena ar kita problema šeimoje, bėda su įkyriu giminaičiu ar panašiai. Kantrumas yra ir tikėjimo išmėginimas, ir tikėjimo įrodymas. Užėjus išmėginimų laikotarpiui Dievas kužda: „Liaukitės [nurimkite] ir žinokite, jog Aš esu Dievas! (Psalmynas 46, 10, K. B.). Kitais žodžiais tariant, „Aš esu visavaldis ir kontroliuoju padėtį. Nesijaudink, galiausiai visa išeis į gera.“

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie situaciją, kurioje dabar lauki Dievo atsakymo. Ar tavo laukimas labiau panašus į nusivylusio žmogaus klausimą „kodėl man taip nutiko?“, ar į tikėjimo pilną „Dieve, ko nori, kad iš to pasimokyčiau?“
2. Kas tau šiandien labiausiai trukdo patirti vidinę ramybę – ar konkreti problema, ar bandymas viską kontroliuoti pačiam?
3. Šią savaitę, kai pajusi nekantrumą ar nusivylimą, sustok ir tyliai pakartok: „Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas!“ Leisk šiems žodžiams nuraminti tavo širdį prieš sureaguojant.
4. Pasirink vieną sritį savo gyvenime, kurioje labiausiai reikia kantrybės, ir kiekvieną rytą sąmoningai atiduok ją Viešpačiui, sakydamas: „Pasitikiu Tavimi – Tu kontroliuoji šią situaciją.“

Baigiamoji mintis

Kantrybė – tai ne pasyvus laukimas sukandus dantis, o aktyvus pasitikėjimas, kad Dievas veikia net tada, kai tu to nematai. Kiekvieną kartą, kai pasirenki pasitikėti, o ne nerimauti, tavo širdyje auga Dvasios vaisius, kurio pats niekaip neišsiaugintum.

P.S. Kiti skaitiniai tema: tikėjimas.