Kaip užsibrėžti tikslus (4)

Dievu kliaukis labiau nei aplinkiniais. Tai nereiškia, kad tau nereikės kitų žmonių. Tikrai reikės. Kai Dievas pašaukia tave atlikti kokį nors darbą, būtinai pašaukia ir kitus, kad neliktum vienas ir turėtum palaikymą. Dievo pažadas skamba taip: [...] aš atiduodu už tave kraštus ir mainais už tavo gyvybę tautas. Klausk Dievo, kokie žmonės turėtų supti tave gyvenime. Štai Išėjimo knygos 17-ame skyriuje skaitome apie tai, kaip Mozė laikė iškėlęs rankas. Kol rankos būdavo iškeltos, Izraelio kariauna mūšyje imdavo viršų. Bet kai tik Mozės rankos pavargdavo ir nusvirdavo, viršų pradėdavo imti priešai. Tada Aaronas su Hūru atsistojo vienas iš kairės, kitas iš dešinės, ir prilaikė Mozės rankas, kol prieš amalekiečius buvo iškovota galutinė pergalė. Tau reikia žmonių, kurie „palaikytų tavo iškeltas rankas“ ir sustiprintų tave. Paulius rašė apie Timotiejų: Mat neturiu kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. Visi kiti ieško ne Jėzaus Kristaus, bet savo naudos. O apie jį žinote, kad jis tinkamas, nes Evangelijos labui jis su manimi tarnavo kaip sūnus su tėvu (Filipiečiams 2, 20–22). Tiesą sakant, apaštalas paskyrė ištisą Biblijos skyrių norėdamas išreikšti padėką visiems bendradarbiams, padėjusiems jam įgyvendinti savo pašaukimą. Jis rašo apie žmones, kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių kraštų Bažnyčios (Romiečiams 16, 4). Kai kurie iš mūsų esame per daug susitelkę į save ir užsispyrę laikomės nuostatos, kad viskas turi būti tik taip, kaip mes pasakome. Mes lipame per galvas, alkūnėmis skinamės kelią, mums praėjus, nieko gero nelieka. Nesielk taip! Kai Dievas į tavo gyvenimą atsiunčia apdovanotų žmonių, pripažink juos, gerbk, mokyk, motyvuok ir apdovanok. Šitaip elgdamasis tu ne tik įgyvendinsi savo tikslus, bet ir sukursi situaciją, kurioje laimi kiekviena dalyvaujanti šalis.