Kaip užsibrėžti tikslus (5)

Išsiaiškink, kurie žmonės sups tave gyvenime, o kuriuos paleisi. Vienas sunkiausių dalykų siekiant tikslo – aptikti, kad kai kurie artimi žmonės nepritaria jam ar nenori prisidėti prie jo įgyvendinimo. Tu gali metų metus juos įtikinėti, gal net nusipirkti ar kitaip pelnyti trumpalaikę jų ištikimybę, bet galiausiai jie tave vis tiek išduos, paliks, sudraskydami tau širdį. Štai Paulius rašo: Tu žinai, kad nuo manęs nusigręžė visi, esantys Azijoje... (2 Timotiejui 1, 15). [...] Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane... (2 Timotiejui 4, 10). Jo žodžiuose jaučiama širdgėla ir nusivylimas. Kai Dievas tau duoda didį tikslą, tu gali atsidurti labai panašioje situacijoje, patirti tą patį. Kažkas yra pasakęs: „Nelaimėje pažinsi draugą, o laimėje draugas pažins tave.“ Gryniausia tiesa! Kai nelaimė užgriuvo Jobą, jis kalbėjo: Mano artimiausi bičiuliai šlykštisi manimi; tie, kuriuos mylėjau, atsuko man nugaras (Jobo 19, 19). Kai Dovydą užklupo bėdos, jis sakė: [...] net mano artimieji iš tolo težiūri (Psalmynas 38, 12). Išmintingasis Saliamonas tokias situacijas apibendrina šiais žodžiais: Kaip klibąs dantis ar raiša koja yra pasitikėjimas apgaviku nelaimėje (Patarlių 25, 19). Tiesa ta, kad žmonės, kurie negerbia tavo tikslo, visaip stengsis tave nuo jo atitraukti. Tokiems tu gali pasitarnauti ir stengtis pakelti jiems ūpą padrąsinimo ir laiminimo žodžiais, bet jeigu laikysiesi jų įsikibęs, visai kaip klibantis dantis jie tau kels nuolatinį nepatogumą ir skausmą. Jėzus savo mokiniams pasakė: Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai išėję iš tokių namų ar tokio miesto nusikratykite ir dulkes nuo kojų (Mato 10, 14). Deja, kartais tenka šitaip pasielgti, norint sėkmingai pasiekti Dievo duotą tikslą.