Kaip vėl pakilti (2)

Kai Elijas puolė į neviltį ir grimzdo taip žemai, kad žemiau jau nebebuvo kur, Dievas jam nurodė du dalykus:

1) Išeik laukan [...] ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ... Jis padėjo Elijui liautis sukti galvą dėl savo bėdų ir pradėti galvoti apie Dievą. Kai savo ausį nukreipi į Viešpatį, Jis tau prabyla. Kai į Jį nukreipi savo širdį, Jis patarnauja tavo dvasiai. Štai kodėl Dievo Žodžio skaitymas toks svarbus. Jei gyvenimas „tempia“ tave žemyn, bet nepasiduodi, tavyje rusena noras pakilti, kopk greičiau į Dievo Žodį, įsikabink Jo pažadų, prašyk Jo pagalbos, tiesiog pasikalbėk su Juo.

2) Patepk [...] Eliziejų [...] pranašu vietoj savęs (1 Karalių 19, 16). Nukreipk akis nuo savęs ir sutelk dėmesį į ką nors kitą. Patarnauk kitam. Aplink pilna žmonių, susiduriančių su įvairiais sunkumais, turinčių savų rūpesčių, narpliojančių savo bėdas. Jiems reikia, kad kas nors pabūtų šalia. Jei nieko kito negali padaryti, bent jau parodyk, kad supranti, kaip jie jaučiasi, palaikyk morališkai ir dvasiškai. Žmonėms reikia dvasinio patarnavimo ir padrąsinimo. Jei nori, kad tave gaubiantis nusivylimo rūkas pagaliau išsisklaidytų, liaukis spoksojęs į veidrodį ir pažvelk pro langą. Žymaus psichiatro Karlo Menningerio paklausė: „Ką patartumėte žmogui, kuris jaučiasi nelaimingas ir prislėgtas depresijos?“ Į tai jis atsakė: „Išeik laukan ir užrakink sau už nugaros duris. Pereik į kitą gatvės pusę. Susirask žmogų, turintį kokį nors poreikį, ir padėk jam.“ Atrodytų, paprasta, bet mes kažkodėl viską linkę apsunkinti. Tiesa ta, kad padėdamas kitiems labai padedi sau.