Kalėdų esmė – Kristus

Nors Jėzus gimė kuklioje aplinkoje, danguje pasigirdo Jį sveikinančių angelų giesmės. Nors motina pagimdė Jį tvartelyje, žvaigždė iš tolimo krašto atvedė turtingus ir kilmingus išminčius Jo pagarbinti. Nors Jo gimimas prieštaravo gyvenimo dėsniams, o Jo mirtis – mirties dėsniams, nėra buvę didesnio stebuklo kaip Jo gimimas, Jo gyvenimas, Jo mirtis, Jo prisikėlimas ir Jo pamokymai. Nors nesivertė nei javų auginimu, nei žuvininkyste, Jėzus pamaitino 5 000 susirinkusių, jie ligi soties prisivalgė duonos ir žuvies, ir dar nemažai liko. Jėzus nebuvo atsistojęs ant brangaus kilimo, užtat ėjo vandeniu. Nors Jo nukryžiavimas buvo palaikytas didžiausiu nusikaltimu, Dievo akyse mūsų atpirkimo kaina turėjo būti tik tokia ir jokiu būdu ne mažesnė. Jam mirus Jį apverkė vos saujelė, užtat Dievas tą akimirką juoda uždanga pridengė saulę. Tie, kas Jį nukryžiavo, padarė tai nė nevirptelėję, užtat žemė sudrebėjo po jų kojomis. Nuodėmė Jo nėkart nepalietė. Jo kūno neištiko sugedimas. Žemei, nusidažiusiai Jo kraujo raudoniu, nebuvo leista Jo priglausti ir paversti dulkėmis. Daugiau kaip trejus metus Jis skelbė Gerąją Naujieną. Jis neparašė nė vienos knygos, neturėjo savo „štabo“ ir neįsteigė jokios organizacijos. Nepaisant to, net ir prabėgus daugiau kaip dviem tūkstančiams metų, Jis išlieka iškiliausia figūra žmonijos istorijoje, pagrindine visų pamokslų tema, ašimi, aplink kurią sukasi amžiai, ir vienintelis žmonijos atpirkėjas. Šiuo šventiniu laikotarpiu džiaugdamiesi ir dovanodami vieni kitiems dovanas nepamirškime būti kaip tie išminčiai, kurie „parpuolę ant žemės, jį pagarbino“. Nepamirškime, kad Kalėdų esmė – tai Kristus!