Kantrybė, meilė ir padrąsinimas

Galima pamanyti, kad Asafas – vienas iš Psalmyno autorių – gyvenime neturėjo jokių rūpesčių. Tačiau tai netiesa. Štai ką jis rašo vienoje savo psalmėje: „[Priėjau per arti uolos krašto.] Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai “ (Psalmynas 73, 2, K. B., papildyta NLT). Bet tos pačios psalmės pabaigoje tikėjimu jis priima ryžtingą sprendimą ir sako: „Nors mano kūnas trapus ir širdis silpsta, Dievas yra mano širdies Uola ir mano dalis per amžius“ (Psalmynas 73, 26). Nepaisydamas savo bėdų jis apsisprendžia kalbėti drąsos žodžius.

Jei turi galimybę padrąsinti kitą, taip ir padaryk. Niekada negali žinoti, su kuo susiduria šalia esantis, kad ir iš kokios aplinkos jis būtų atėjęs. Svarbu turėti omenyje tai, kad mes esame linkę būti tokie, kokiais mus laiko ir kaip apie mus atsiliepia reikšmingiausi žmonės mūsų gyvenime. Todėl mąstyk apie kitus kuo geriau, tikėkis iš jų geriausio ir išreikšk kuo geriausius ir pozityviausius lūkesčius. Galbūt tu pasakysi: „Bet man nusibodo tos pačios kvailos jų daromos klaidos.“ Pokyčiai įvyksta ne pernakt, o palaipsniui, po truputį. Net jei keistis atrodo paprasta, iš tikrųjų retai kada tai būna lengva. Vienintelis būdas įveikti senus, netikusius įpročius – suformuoti naujus, o tam reikia daug laiko ir praktikos. Nesitikėk, kad žmogus pasikeis po vienos pastabos. Jis turi nuolat girdėti paraginimus ir padrąsinimus keistis. Kaip jam juos išsakysi, nulems, ar jis sustings iš baimės, ar drąsiai įveiks visas kliūtis. Būk nuoseklus. Nepasiduok ir nuolatos padėk aplinkiniams tobulėti. Pripažink ir džiaukis kiekvienu pažangos žingsniu. Išliekančių rezultatų įmanoma pasiekti tik pasitelkus kantrybę, meilę ir padrąsinimą.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie žmones, su kuriais kasdien bendrauji: ar dažniau susitelki tik į jų daromas klaidas, ar stengiesi įžvelgti ir įvardyti jų potencialą?
2. Prisimink situaciją, kai tavo žodžiai kažką paveikė - ar tavo pastabos tą žmogų padrąsino stiebtis į viršų, ar privertė gūžtis ir bijoti suklysti?
3. Šiandien išsirink vieną žmogų, kuriam akivaizdžiai sunku, ir pasakyk jam ką nors, kas įkvėptų drąsos bei vilties, užuot priminęs jo trūkumus.
4. Kai pastebėsi, kad artimas žmogus vėl suklupo senoje ydoje, sąmoningai susilaikyk nuo „eilinio pamokslo“ ir verčiau pagirk jį už bet kokį, kad ir patį mažiausią, žingsnį į priekį.

Baigiamoji mintis

Tavo kantrybė ir laiku ištartas palaikantis žodis gali tapti būtent ta uola, ant kurios kitas žmogus pagaliau tvirtai atsistos ir pradės keistis.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.