Kas buvo, tas buvo (2)

Ar esi matęs vaikus, piešiančius ant magnetinės piešimo lentelės? Jei piešinys nepavyksta, lentelę tiesiog apverti ir viskas išsitrina. Prieš akis vėl baltas pagrindas, galima pradėti piešti iš naujo. Panašiai Dievas elgiasi su mūsų pridarytomis klaidomis: ištrina jas ir leidžia mėginti iš naujo. Biblijoje skaitome tokius Viešpaties žodžius: „[...] jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“ (Jeremijo 31, 34). Tai vienas nuostabiausių teiginių, kuriuos galime rasti Biblijoje – „Dievas nebeatsimena“! Jis tai pamiršta, išmeta iš galvos! Kai pripažįstame savo nuodėmes ir prašome Dievo atleidimo, Jis „ištrina“ praeitį. Viešpats nusprendžia nebeprisiminti mūsų piktadarysčių, paklydimų ir nesėkmių. Net jei šiandien mirtume, atsistotume prieš Dievą danguje ir pasiteirautume dėl vakarykštės nuodėmės, Dievas paklaustų: „Kokios nuodėmės?“ Neigdami savo nuodėmę nesuteikiame Dievui progos ir džiaugsmo atleisti. Kai stengiamės dangstyti savo nuodėmę, Dievas leidžia, kad jos pasekmės būtų tokios skausmingos, jog panorėtume nuo jos nusigręžti. Bet kai išpažįstame savo nuodėmę, „[...] jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“ (1 Jono 1, 9). Sūnus palaidūnas sudaužė tėvui širdį, iššvaistė palikimą ir galiausiai atsidūrė kiaulidėje. Tačiau nepamirškime, kad tas pasakojimas baigiasi sūnaus sugrįžimu namo! Sprendimas grįžti prasidėjo taip: „Tada susimąstė ir tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: Tėve, nusidėjau dangui ir tau’“ (Luko 15, 17-18). Ką tėvas padarė dėl sūnaus palaidūno, Dievas šiandien padarys ir dėl tavęs.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar prisimeni atvejį, kai bandei slėpti savo klaidą, bet galiausiai vis tiek turėjai su ja susidurti? Kaip jauteisi, kai galiausiai ją pripažinai?
2. Kaip keistųsi tavo kasdienybė, jei nuoširdžiai tikėtum, kad Dievas iš tiesų „nebeatsimena“ tavo išpažintų nuodėmių?
3. Šiandien skirk 10 minučių surašyti tas nuodėmes ar klaidas, kurias vis dar nešiojiesi. Tada simboliškai sunaikink tą lapą kaip priminimą, kad Dievas jų nebeprisimena.
4. Pagalvok apie žmogų, kuriam sunku atleisti sau. Kaip šią savaitę galėtum jam perduoti šią žinią apie Dievo atleidimą?

Baigiamoji mintis

Dievo gebėjimas užmiršti mūsų nuodėmes yra galbūt didžiausia Jo meilės išraiška. Jis ne tik atleidžia, bet ir pasirenka nebeprisiminti. Tu irgi gali pasirinkti – ar liksi „kiaulidėje“ su savo kaltės jausmu, ar kelsiesi ir grįši pas Tėvą, kuris jau laukia tavęs su išskėstomis rankomis.

P.S. Kiti skaitiniai tema: nuodėmė ir atgaila.