Kas buvo, tas buvo (3)

Paskutinis Jėzaus sušukimas nuo kryžiaus skambėjo taip: „Atlikta!“ Šioje eilutėje pavartotas graikų kalbos žodis tetelestai, verčiant pažodžiui jis reiškia „viskas apmokėta“. Tokį žodį pirkliai užrašydavo ant sąskaitos, kai būdavo padengiami kaštai. Tas pats žodis būdavo įspaudžiamas ir ant dokumento, informuojančio apie iki galo atliktą kalėjimo bausmę. Jėzus sumokėjo už kiekvieną nuodėmę, kurią esi padaręs! „Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 8, 1). Klausimas, jei Dievas pamiršta nuodėmes, kai jas išpažįsti Jam, ar tu pats neturėtum jų pamiršti? Ar ilgai mąstai apie apmokėtą sąskaitą? Apmokėjęs greičiausiai ją tuojau pamiršti. Kristus už tave irgi sumokėjo, tau nebereikia prisiminti senų skolų. Paulius, kuris save pavadino didžiausiu iš visų nusidėjėlių (žr. 1 Timotiejui 1, 15), vėliau rašė: „[...] pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse…“ (Filipiečiams 3, 13-14). Nepasitikėdami Dievu, netikėdami, kad mums iš tiesų atleista, arba neatleisdami kitiems kliudome Dievo jėgai veikti mūsų gyvenime. Kodėl taip elgiamės? Kartais dėl to, kad esame taip išauklėti. Galbūt tėvai ar kiti artimieji sakydavo: „Atleidžiu, [bet kol gyvas nepamiršiu]“ ir nuolat primindavo senas klaidas. Gera žinia ta, kad dangiškas Tėvas kitoks, nei mūsų žemiški tėvai. Kai Jis atleidžia, tai ir pamiršta ir nebekelia dienos švieson senų klaidų. Šiandien priimk Jo atleidimą. Jei reikia, atleisk sau ir judėk pirmyn.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar yra kokios nors nuodėmės ar klaidos, kurias vis dar nešiojiesi, nors jau seniai jas išpažinai Dievui? Kodėl tau sunku jas paleisti?
2. Kaip tavo supratimas apie atleidimą skiriasi nuo Dievo atleidimo? Ar yra sričių, kur tau sunku patikėti, kad Dievas iš tiesų viską pamiršta?
3. Šiandien išskirk 10 minučių ir užrašyk vieną dalyką, kurį vis dar sau neatleidi. Tada sunaikink lapelį kaip simbolinį veiksmą, kad ši klaida jau „apmokėta“ Kristaus.
4. Pabandyk šią savaitę kiekvieną rytą pradėti kartodamas: „Kristus sumokėjo už viską, šiandien pradedu švariu lapu.“ Stebėk, kaip keičiasi tavo požiūris į save ir kitus.

Baigiamoji mintis:

Atleidimas nėra vien tik jausmas – tai sprendimas priimti tai, ką Kristus jau padarė už tave. Kai pradedi gyventi kaip žmogus, kuriam atleista ir kuris yra išlaisvintas, atrandi naują gyvenimo kokybę ir galimybę kurti kažką naujo, nesidairant atgal į praeitį.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.