Kas Dievo tau skirta, turi išgirsti pats

Naujajame Testamente skaitome, kad, kalbėdamas septynioms Apreiškimo knygoje minimoms bažnyčioms, Dievas akcentavo skirtingus dalykus. Kodėl? Ogi todėl, kad kiekviena jų turėjo skirtingą pašaukimą, skirtingą užduotį ir susidūrė su skirtingo tipo sunkumais. Išmintinga skaityti geras knygas ir klausyti gerų pamokymų, bet nedaryk prielaidos, kad Dievas kitiems pasakė tai, ką kalba asmeniškai tau. Ateina laikas Dievo balsą išgirsti asmeniškai, įsiklausyti, ką Dievas kalba konkrečiai tau. Žinoma, gali naudotis tam tikrais bendrais principais, bet planą savo gyvenimui turi gauti tiesiai iš Dievo. Galbūt kaip tik dėl to Dievui kartais sunku prabilti pamokslininkams asmeniškai. Kai Jis pasako jiems ką nors, kas skirta tik jų ausims, neretai jie sukuria įžangą, turinį sudėlioja taip, kad galėtų perteikti trimis punktais, ir dar sumąsto kokį nors apibendrinimą, išvadas – ir visa tai pateikia kaip pamokslą kitiems. Dvasiniams lyderiams gali kilti ir kitų pagundų, pavyzdžiui, ieškoti „specialaus žodžio“ iš Viešpaties tiems, kas juos nervina. Bet žinai ką? Palik Dievui teisti ir taisyti kitus, o pats imkis to, kas priklauso tau! Štai apaštalas Paulius rašo: „Nesame linkę girtis be krašto, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia ligi pat jūsų“ (2 Korintiečiams 10, 13). Tau skirtas valdžios ir patepimo saikas priklauso nuo to, kur Dievas tave paskyrė pasitarnauti, kad darytum tai, ko Jis iš tavęs tikisi. Jei į priekį tave varo tavasis ego, kitų lūkesčiai ar Dievo tikslas, skirtas kam nors kitam, tu pasmerktas žlugti. Dievo planą turi išgirsti asmeniškai, savo dvasinėmis ausimis. Jeigu jau išgirdai ir žinai savo pašaukimą, vadinasi, esi suvaržytas, tau užbrėžtos konkrečios ribos. Negali eiti ten, kur sumanęs, ir daryti tai, ką panorėjęs. Verčiau prašyk, kad Viešpats dovanotų tau sėkmę, kur paskyrė. Jeigu jauti, kad esi ne savo vietoje ir darai visai ne tai, ką turi daryti, nesileisk puikybės sulaikomas. Verčiau suklupk prieš Viešpatį maldoje.