Kas išeina iš mūsų lūpų

Williamas Pennas, 1677 metais įkūręs britų koloniją Pensilvaniją (pavadinta jo vardu), suformulavo šešis pokalbių principus:

1) Venk draugijos, kuri nenaudinga ar nebūtina. O susitikęs su kuo nors stenkis kalbėti mažai ir paskutinis.

2) Tyla – gera byla, ji visuomet saugi. Tuo tarpu tauškimas – gryniausia kvailystė.

3) Kvaila pertraukinėti pašnekovus, nemandagu neįsiklausyti ir neišmintinga nepamąstyti prieš praveriant burną.

4) Jei prieš praverdamas burną dukart pagalvosi, tai ją pravėręs dvigubai geriau ir kalbėsi.

5) Geriau nieko nesakyti nei taukšti be jokio reikalo. O norint pasakyti tai, kas laiku ir vietoje, reikia kalbėti tai, kas dera ir tinkama.

6) Bet kokiuose ginčuose svarbiausiu tikslu užsibrėžk siekti tiesos, o ne pergalės ar miglotų interesų. Pasistenk pasipelnyti iš savo kritiko, o ne iškelti jį aikštėn be jokios naudos.

Trumpai tariant, išmok prikąsti liežuvį ir nieko neleptelėk nepagalvojęs. Suteik savo žodžiams išminties svarumo. Venk žmonių, kurie baugina ir menkina kitus. Vienas paveikiausių būdų įtikinti kitą – įsiklausyti į jį. Gandonešis pliurpia apie kitus, nuoboda – apie save, o geras pašnekovas visuomet kalbėsis apie tai, kas įdomu tau, ir įsiklausys į tavo nuomonę. Kartais kuo daugiau kalbame, tuo mažiau žmonės įsimena. Didesnė tikimybė, kad jie įsimins tavo žodžius, jei pajus nuoširdų rūpestį ir įsiklausymą. Biblijoje skaitome: „Žmogui malonu duoti deramą atsakymą, o kaip smagu girdėti tinkamą žodį!“ (Patarlių 15, 23)