Kas žino? Dievas!

Biblijoje skaitome: „Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien savo įžvalga“ (Patarlių 3, 5). Šventąjį Raštą lengva cituoti, bet gyventi pagal jį sunku, ypač, kai mūsų gyvenimą paliečia tragedija ar netektis, o mes nesuprantame, kodėl taip nutinka. Būna, kad meldžiamės, ir Viešpats siunčia atsakymus, bet būna ir taip, kad mes meldžiamės, o Jis suteikia mums ramybės. Biblijoje skaitome: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4, 6–7). Skausmo ir netekties akimirkomis remkis į šias dvi eilutes:

1) „Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams...“ (Pakartoto Įstatymo 29, 29; K. Burbulio vert.). Mes suprantame ne viską, tik vienas Dievas viską žino ir supranta. Mūsų žinojimas ribotas, Dievas nusprendžia, ką mums apreikšti, o ką palikti uždengta mūsų akims. Paulius, gavęs dievišką apreiškimą ir parašęs pusę Naujojo Testamento, pripažino, kad mūsų pažinimas yra tik „dalinis“ (žr. 1 Korintiečiams 13, 9). Taigi mūsų suvokimas geriausiu atveju bus tik labai ribotas.

2) „Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems“ (Romiečiams 8, 28). Kartais Viešpats paaiškina mums, kodėl nutiko vienas ar kitas dalykas, o kitais kartais tenka pasitenkinti Jo tyla. Akimirkomis, kai apima neviltis ir tau norisi sušukti: „Tai kas gi žino, kas ir kaip yra?“, primink sau, kad viską žino tik Dievas. Šiandien primink sau, kad Jis veikia tavo labui ir savo šlovei.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.