Kažkas negražiai su tavimi pasielgė?

Kai su tavimi kas nors negražiai pasielgia, visuomet paklausk savęs: „Ko galiu iš to pasimokyti? Kokia turėtų būti krikščioniška reakcija į tokius veiksmus? Ar gebu ir noriu pripažinti savo klaidas? Ar nuo šiol būsiu sumanesnis ir ateityje panašiose situacijose elgsiuosi kitaip, paveikiau?“ Geriausia išeitis bet kurio nesusipratimo atveju yra atleidimas. Atleisti nereiškia sutarti su tave įskaudinusiu ar norėti palaikyti su juo artimą ryšį. Atleisti tą ir reiškia – leisti, paleisti. Užkasęs „karo kirvį“ nepalik stirksoti jo koto. Ne tik atleisk, bet pasistenk ir pamiršti, išmesti tai iš galvos! R. W. Emersonas yra pasakęs: „Būti didžiam reiškia būti nesuprastam.“ Yra ir kitas, dar puikesnis pasakymas: „Būti didingesniam reiškia atleisti įskaudinusiam.“ Paulius krikščionio gyvenimą vadina „pašaukimu iš aukštybių“ (žr. Filipiečiams 3, 14). Taigi rinkis aukštesnį lygį! Eik Dievo keliu. Kaip atrodo tas kelias? Jėzus sako: Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip pat kadaise jūsų protėviai darė pranašams (Luko 6, 22–23). Šitaip gyvendamas nesuteiki kitam galios primesti tau savo požiūrio ar nuotaikos ir išsaugoji džiaugsmą.