Keli žodžiai apie padorumą ir principingumą

Vienoje karikatūroje vaizduojamas ūkininkas, šeriantis kiaules. Jis sklidinai pripylęs lovius. Viršuje didelėmis, ryškiomis raidėmis parašyta: „Aukščiausios rūšies kiauliena“. Karikatūroje viena kiaulė klausia kitos: „Įdomu, kodėl šeimininkas mums toks geras?“

Ar žmonėms norisi kvestionuoti tavo motyvus? Taip neturėtų būti! Krikščioniui derėtų išlaikyti padorumą ir principingumą, jo motyvai visuomet turi būti skaidrūs. Apaštalas Paulius sako: [...] pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save (Romiečiams 12, 10, K. Burbulio vert.). Padorus žmogus visuomet žiūri, kad kitam būtų gerai. Jei kas nors negerai ir netinka abiem šalims, vadinasi, išvis netinka nė vienai. Saliamonas įspėja: Vargšo skriaudimas, norint praturtėti, ir davimas turtuoliui baigiasi neturtu. (Patarlių 22, 16).

Jei nori pasitikrinti savo padorumo ir principingumo lygį, atsakyk į kelis klausimus: ar su kitais elgiesi skaidriai? Kaip elgiesi su žmonėmis, iš kurių tau jokios naudos? Ar mainai veidą, priklausomai nuo to, su kuo bendrauji? Ar kitus laikai svarbesnius už savo asmeninius reikalus? Tu myli žmones ir naudojiesi daiktais ar atvirkščiai – myli daiktus ir naudojiesi žmonėmis? Ar priimi sunkius sprendimus net tuomet, kai tau tai kainuoja daug pastangų? Kai turi ką nors pasakyti apie kokį nors žmogų, kalbi su juo ar apie jį? Esi atskaitingas kam nors kitam ar tik sau pačiam? Tai svarbūs klausimai, todėl skirk laiko ir pasimeldęs pasistenk į juos apgalvotai atsakyti. Ir atmink: trumpalaikė sėkmė gali lydėti dėl to, ką žinai, bet ilgalaikė sėkmė lydės dėl to, kas esi.