Kelio atgal nebėra

Vienas berniukas, sekmadienio mokykloje išgirdęs pasakojimą apie tai, kaip Loto žmona atsigręžė atgal ir pavirto į druskos stulpą (žr. Pradžios 19, 26), sušuko: „Tai niekis. Aną savaitę mano mama sėdusi prie vairo grįžtelėjo atgal ir įvirto į gatvės stulpą.“ Bet, jei kalbėsime visiškai rimtai, Dievas sako: „Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“ (Hebrajams 10, 38). Kiekvienas lakūnas žino, kad būna taškas, kurį pasiekus jau nebėra kelio atgalios. Kai įsibėgėjimo takas baigiasi, ateina metas kilti ir skristi arba… žūti! Laiško hebrajams vienuoliktame skyriuje skaitome apie tuos, kurie net ir pačiu blogiausiu metu atsisakė grįžti atgalios. Skaitome: „Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievui ne gėda vadintis jų Dievu: jis parengė jiems Miestą!“ (Hebrajams 11, 15-16). Jei dar tik pradedi savo kelią su Dievu, velnias darys viską, kad tik išvestų tave iš to kelio. Jei tą kelią jau esi įpusėjęs, jis darys viską, kad tik įtikintų, jog tavo gyvenimas nieko vertas. Jei artėji prie pabaigos, velnias stengsis išmušti tave iš vėžių, išryškindamas tavo klaidas. Bet nesileisk jo vedžiojamas už nosies! Verčiau remkis šia Biblijos eilute: „Dėl šios priežasties aš ir kenčiu tuos vargus, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras, kad jis gali išlaikyti man patikėtąjį turtą iki anos dienos“ (2 Timotiejui 1, 12).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok, kokiais gyvenimo momentais tau buvo sunku pasitikėti Dievu? Kaip galėtum išmokti dar labiau pasitikėti Jo pažadais?
2. Ar yra dalykų, į kuriuos „atsigręži atgal“, ir kurie trukdo tau judėti pirmyn su Dievu? Kaip galėtum juos paleisti?
3. Šią savaitę rask laiko pasikalbėti su Dievu apie savo baimes. Paprašyk Jo drąsos ir tokio tikėjimo, kuris neleidžia grįžti atgal.
4. Pasiryžk perskaityti Hebrajams 11 skyrių ir surask vieną herojų, kurio tikėjimas tave įkvepia. Pasidalink savo mintimis su draugu arba užrašyk jas dienoraštyje.

Baigiamoji mintis

Gyvenimas su Dievu – kaip kelionė su aiškiu tikslu, bet ne visada aiškiu maršrutu. Kartais atrodo, kad būtų lengviau atsigręžti atgal, bet ten jau viskas baigta. Žiūrėk pirmyn – Dievas neparuošė tau „druskos stulpo“ ateities. Jis paruošė miestą, dangiškąją tėvynę! Tad, kai gyvenimas spaudžia, nepamiršk, kodėl pasirinkai šį kelią. O kai nori pasiduoti, primink sau: „Aš žinau, kuo įtikėjau.“ Pirmyn – nes Dievas jau laukia priekyje!

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.