Kiekvienas darbas yra garbingas

Dovydas kalbėjo: „Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio, negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse“ (Psalmynas 84, 11). Joni Eareckson Tada rašo: „Elzė vadovauja krikščioniškai prieglaudai, kurioje gyvena merginos, vartojusios kvaišalus ir pardavinėjusios save Holivudo gatvėse. Elzė vaikšto gatvėmis, skelbia Evangeliją ir veda tokias merginas pas Kristų. Jei įtikėjusios moterys iš tiesų nori keisti savo gyvenimą ir prisiimti atsakomybę, Elzė atveria joms savo prieglaudos duris. Viena tokių gyventojų – Pamela. Šiandien ji krikščionė, bet jos kūną ženklina adatos dūrių ir net peilių palikti randai, rankas bjauroja tatuiruotės. Nepaisant baisios praeities, šiandien Pamela kupina džiaugsmo. Apie save ji pasakoja: „Šiuo metu valau tualetus ir vonias. Kol kas toks mano darbas, ir jis man patinka.“ Jauna moteris džiaugiasi, kad jos gyvenime pagaliau yra tam tikra struktūra ir saugi aplinka. Ji noriai ir su džiaugsmu tarnauja Kristaus karalystėje. Ji teigia, kad viena diena Elzės prieglaudoje yra nuostabesnė nei tūkstantis dienų gatvėse, siekiant pavojingų malonumų. Jos nuolankumas ir džiaugsmas paprastais darbais kyla iš suvokimo, kad Kristaus kūne ji turi vietą ir konkretų vaidmenį. Ne kiekvieno tikinčiojo praeitis tokia, kaip Pamelos, bet kiekvienas iš mūsų kasdien turime nuveikti įvairių, kaip mes sakome, „prastų“, rankas tepančių darbelių – tai pakeisti mašinos alyvą, tai spausdintuvo dažų kasetę, o gal sauskelnes (vaikui ar senyvam žmogui).“ Ką tu manai apie tokius darbus? Su kokia nuostata juos atlieki? Kai „linksmi tarnaujame Viešpačiui“ (Psalmynas 100, 2), galime atrasti tikrą džiaugsmą, nes žinome, dėl ko tai darome ir kam tarnaujame.

P.S. Galbūt jus sudomins: darbas ir finansai.