Kilmė – ne esminis dalykas

Kiekviena giminė turi savų paslapčių: pusbrolį, turintį teistumą; tėvą, palikusį šeimą; senelį, pabėgusį su bendradarbe ir pan. Galbūt nustebsi sužinojęs, bet giminė, iš kurios kilo Jėzus, irgi nebuvo tobula. Biblijoje gana smulkiai aprašoma Jėzaus kilmė, Jo protėviai – ir paaiškėja, kad ten buvo tokių fruktų, kad oi! Jo giminės medyje yra Tamara, kuri apsuko savo uošvį, o vėliau ir suvedžiojo jį; yra sukčius, kuo tikriausias nusikaltėlis Jokūbas, kuris apgavo savo brolį ir uošvį siekdamas praturtėti. O kur dar karalius Dovydas? Vieną dieną rašo psalmes, o kitą dieną suvedžioja vieno geriausių savo kariuomenės karininkų žmoną! Tą sąrašą galima tęsti, Biblijoje viskas juodu ant baltu surašyta ir leidžia suprasti dvi reikšmingas tiesas:

1) Ta prasme tu niekuo nesiskiri nuo kitų. Jei tavo giminės medyje „kybo“ papuvęs vaisius, Jėzus nori, kad žinotum, jog Jo kilmės istorija irgi marga. Kadangi apie Juozapą nebeužsimenama, kai Jėzus jau buvo suaugęs, kai kurie Biblijos tyrinėtojai spėja, kad Marijai galiausiai Jėzų ir Jo brolius bei seseris teko užauginti vienai. Bet Jėzus nesigėdija savo šaknų ir nevengia savo protėvių vadinti savo gimine, o tai kartu reiškia ir tai, kad nesigėdija ir tavęs.

2) Jėzaus akyse tavo praeitis, tavo šaknys nenulemia tavo ateities. Jo akyse viršų ima ne natūralus, o dvasinis DNR! Biblijoje skaitome: „Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja. O visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę“ (2 Korintiečiams 5, 17–18). Todėl nebijok pasakoti kitiems, ką Jėzus dėl tavęs padarė. Tą patį Jis gali padaryti dėl kiekvieno, kas tik Juo kliausis.