Ko mus moko pasakojimas apie Lozorių (1)

1) Dievas turi paruošęs planą, kurio tu nematai. Kodėl Jėzus, išgirdęs apie bičiulio mirtį, ištisas keturias dienas laukė prieš nueidamas aplankyti Lozoriaus artimųjų? Dievas laukia dėl dviejų priežasčių: a) Kad tavo tikėjimas sustiprėtų. Jėzus pasakė: „Bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, dėl jūsų, kad jūs įtikėtumėte“ (Jono 11, 15). Gyvenime krizės užeina ir praeina. Kita tavo krizė bus kitokia nei prieš tai buvusi, bet tavo tikėjimas turi išlikti lygiai toks pat tvirtas. b) Kad visa garbė kiltų Dievui. Matot, fariziejai tais laikais tikėjo, kad po mirties žmogaus dvasia kūną apleidžia tik ketvirtą dieną. Jeigu Jėzus būtų atėjęs ir į šią situaciją įsikišęs anksčiau, jie būtų pasakę: „Joks čia stebuklas, Lozorius dar nebuvo miręs...“ Štai kodėl atėjęs Jėzus pasakė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei...“ (Jono 11, 4). Labai dažnai tik pažvelgęs į praeitį pastebi ir supranti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje atsiskleidė Dievo išmintis ir buvo įvykdyta Jo valia.

2) Dievas privers tave sutvarkyti reikalus, kuriuos mėgini „palaidoti“. Biblijoje skaitome: „Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs““ (Jono 11, 39). Galbūt tu meldi Dievo atsakymų vienoje srityje, o Jis tuo tarpu ragina tave „nuristi akmenį“ ir spręsti klausimą kitoje srityje. Kai sąžinė Dievo akivaizdoje švari, o širdis rami, į tavo maldas bus atsakyta (žr. 1 Jono 3, 21-22).

3) Dievas padarys tave savo malonės pavyzdžiu. Pamėgink įsivaizduoti, kaip Lozorius atrodė po prikėlimo iš numirusių. Jam nereikėjo nė žodžio ištarti. Visas jo gyvenimas aplinkiniams skelbė, kad Jėzus yra Viešpats. Panašiai gali būti ir tau. Dievas atpirko tave ir pakėlė būti Jo malonės liudytoju.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kokiose gyvenimo srityse lauki Dievo atsakymo? Kaip galėtum stiprinti savo tikėjimą ir pasitikėjimą Jo planu šioje laukimo kelionėje?
2. Kokie „akmenys“ tavo gyvenime galėtų būti „nuristi“? Ar yra situacijų ar klausimų, kuriuos ilgą laiką atidėliojai ar ignoravai, tačiau dabar matai, kad laikas juos sutvarkyti Dievo akivaizdoje?
3. Pažvelgęs į savo praeities išbandymus, ar gali matyti Dievo išminties ir malonės ženklus? Kokie Dievo malonės momentai tavo gyvenime buvo stipriausi, ir kaip jie padėjo stiprinti tavo tikėjimą?
4. Jei tavo gyvenimas būtų Dievo malonės „gyvasis liudijimas“, ką jis pasakytų aplinkiniams? Kaip tavo kasdieniai veiksmai ir sprendimai atspindi Dievo veikimą tavo gyvenime?

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.