Ko tikėtis gyvenimo kelionėje? (2)

Ne kiekvienas, kas pradeda bėgimą, jį ir užbaigia. Štai Paulius rašo: „Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną [apdovanojimą; prizą]? Bėkite taip, kad ją laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes - nevystantį. Todėl aš bėgu neklaidžiodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas [diskvalifikuotas]“ (1 Korintiečiams 9, 24–27). Čia Paulius kalba ne apie asmeninį išgelbėjimą – tas klausimas jau išspręstas kartą ir visam laikui. Čia apaštalas kalba apie dangišką atlygį, kurio kiekvienas sulauksime. Verta apmąstyti Pauliaus žodžius „kad nepasidaryčiau atmestinas [diskvalifikuotas].“ Gyvenime yra dalykų, kurie gali priversti tave suklupti, dėl kurių gali būti „diskvalifikuotas“ bėgime dėl Dievo:

1) ramaus laiko su Dievu nebuvimas (kasdienis Šventojo Rašto skaitymas ir malda);

2) atsisakymas paklusti Dievui, Jam pradėjus veikti konkrečioje gyvenimo srityje;

3) moralinės klaidos, kylančios dėl žalingų įpročių ar netinkamų santykių;

4) abejonės ir baimė, jei tik leidžiame joms mus luošinti;

5) laiko švaistymas tuštiems, pašaliniams dalykams, užuot susitelkus į tai, ką Dievas pašaukė nuveikti;

6) sėkmė karjeroje, bet nesėkmė šeimoje;

7) savo turto, talentų ir laiko „nesėjimas“ į Dievo karalystę, kuris baigiasi išteklių išsekimu, o resursų stoka kliudo vykdyti Jo valią savo gyvenime.

Tą sąrašą galima tęsti. Šiandien melskis Dovydo žodžiais: „Ištirk mane, Dieve […] Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu“ (Psalmynas 139, 23–24). Tokia malda Dievui patinka! Jis būtinai į ją atsilieps.