Ko tikėtis gyvenimo kelionėje? (5)

Vardan ilgalaikės gerovės turi būti pasirengęs atsisakyti trumpalaikio pasitenkinimo. Kalbėdamas apie savo gyvenimą ir tarnystę Paulius sakosi „ne veltui bėgęs ir ne veltui vargęs.“ Gyvenime nieko nėra svarbiau už pasirinkimus. Biblijoje skaitome: „Lotas [...] pasistatė savo palapines prie Sodomos“ (Pradžios 13, 12) ir kurį laiką jam visai sekėsi.“ Bet galiausiai, deja, viskas, dėl ko jis stengėsi ir sunkiai dirbo, buvo paleista dūmais. Toliau skaitome: „Lotui atsiskyrus, VIEŠPATS tarė Abromui: „Dabar pakelk akis ir pasižiūrėk iš tos vietos, kurioje stovi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus, nes visą kraštą, kurį matai, amžinai atiduosiu tau ir tavo palikuonims“ (Pradžios 13, 14–15). Lotas pasirinko neteisingą kryptį ir labai daug neteko. Abraomas pasirinko teisingą kryptį ir laimėjo. Pasirinkimai! Pasirinkimai! Pasirinkimai! Išsiugdyk įprotį retkarčiais paklausti savęs: „Kaip šis pasirinkimas ar sprendimas paveiks mano charakterį, savigarbos jausmą ir pasitikėjimą, kai maldoje artinsiuosi prie Dievo? Kaip tai paveiks mano kitiems daromą įtaką ir jiems rodomą pagarbą? Kaip tai paveiks mano artimuosius ir kitus, einančius mano pėdomis?“ Biblija pateikia mums tokį atsakymą: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Hebrajams 12, 1–2).

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.