Ko žmogus pasimoko atsidūręs prie mirties?

Žmonės, kurie buvo atsidūrę prie mirties slenksčio, pasakoja įdomių dalykų. Į juos verta atkreipti dėmesį: „Gyvenimas yra trapus ir labai brangus“; „Nusprendžiau mažiau laiko skirti darbui, daugiau bendrauti su žmona ir kitais šeimos nariais“; „Pajutau lig tol nepatirtą gailestį kitiems, pradėjau geriau juos suprasti ir labiau užjausti“; „Labai prasiplėtė ir pagilėjo Viešpaties pažinimas – nesitikėjau, kad tai įmanoma.“ Užuot kėlę klausimą „Kodėl, Viešpatie?“, tie žmonės klausė savęs: „Ko turėjau pasimokyti iš šios patirties?“. Esame ne tiek lėti mokytis, kiek greiti pamiršti. Kaip tik todėl Dievas kalbėjo savo tautai sakydamas: „Atminkite, ko pasimokėte apie Viešpatį per savo [iš Jo gautas] patirtis...“ (Pakartoto Įstatymo 11, 2, GNT vert.). Užuot prašęs Dievo pagerinti tavo aplinkybes, verčiau prašyk, kad aplinkybės pagerintų tave. Gyvenimas – privalomas kursas, todėl stenkis, kad išlaikytum egzaminą. Sąmoningai tai suvoki ar ne, Dievas veikia tavo gyvenime. Biblijoje skaitome: „Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto“ (Raudų 3, 33, K. B. vert.). Dievui nėra malonu apsunkinti tau gyvenimą, Jis nesimėgauja tavo kančiomis. Bet Jis džiaugiasi, kad augi ir tobulėji. Apaštalas Paulius rašo: „[...] tas [t. y. Dievas], kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs...“ (Filipiečiams 1, 6). Viešpatis nepatirs nesėkmės. Kodėl? Todėl, kad Jis niekada nepralaimi! Jis nuveiks mumyse tai, „kas jo akims patinka“ (Hebrajams 13, 21). Kiekvienas sunkumas – didelis ar mažas – rengia tave ateičiai, kurią tau paruošęs saugo Dievas.

P.S. Galbūt jus sudomins: netektis ir skausmas.