Kodėl Dievas su mumis grumiasi?

Kaip Dievas galėjo leisti žmogui su Juo grumtis? Grumiantis, einant imčių reikalingas artimas kontaktas. Jokūbas visko gyvenime buvo pasiekęs savo jėgomis, tapęs savarankiškas ir labai nepriklausomas. Jo nuostata buvo tokia: „Man nereikia kitų, viską galiu pats.“ Ar ilgai Dievas grumsis su tavimi? Tik kurį laiką. Jokūbo atveju tos imtynės truko „iki aušros“. Dievas žinojo: jeigu Jokūbas tą naktį nenusileis ir Jam nepasiduos, visas jo gyvenimas pakryps netinkama linkme. Tai pamoka mums visiems. Nieko neatidėliokime ir netempkime laiko. O gal tavo laikas jau eina į pabaigą? Prieš numodamas ranka į padorumą, savo šeimą ar ateitį, stabtelėk ir pagalvok apie tai, kad Dievas žino tai, ko tu nežinai. Jis žino, kada priešas ruošia prieš tave kitą puolimą arba kada bus leista mirčiai tave pasiglemžti. Dievas ateina grumtis su tavimi norėdamas, kad atsitokėtum ir pamatytum, jog vėjais leidi savo gyvenimą arba apleidai šeimą, arba tiesiog, kad nesi „visatos bamba“. Arba padrąsinti tave toliau tęsti pradėtą gerą darbą, likti įsitraukus į bažnyčios veiklą ar daugiau investuoti į santuoką. Dievas tol grumsis su tavimi, kol liausiesi išsisukinėjęs ir pažiūrėsi tiesai į akis. Viešpats nerodo pagražinto vaizdo, bet kalba tiesiai šviesiai. Ir Jis neleis tau išsisukti, jei praeityje ko nors prisidirbai! Pats faktas, kad Dievas nori su tavimi grumtis ir palenkti tave, byloja, kad Jis turi tau didžių planų. Jis yra tau numatęs daugiau, nei gali įsivaizduoti ar suprasti. Štai todėl Dievas ir grumiasi su žmogumi.