Kokie tavo tikslai?

Yra toks pasakojimas apie Aukščiausiojo teismo teisėją Oliverį Wendelą Holmesą. Kartą jo prakilnybė teisėjas kažkur nukišo savo traukinio bilietą. Konduktoriui šalia kantriai lūkuriuojant teisėjas karštligiškai, susinervinęs krėtė visas kišenes. Galiausiai konduktorius tarė: „Nieko baisaus, jūsų kilnybe. Tiesiog atsiųskite mums tą bilietą paštu, kai rasit. Visi jus puikiausiai pažįstame ir pasitikime jumis.“ Į tai Holmesas atsakė: „Dėl to bilieto mažiausiai suku galvą. Labiausiai man dabar rūpi žinoti, kur vykstu!“

Kai žmogus užsibrėžia konkrečius tikslus, jis žino, kur link gyvenime eina. 50 % aplink esančių žmonių nė nenutuokia, kur eina. Kiti 40 % eis ta kryptimi, kur bus vedami. O likusieji 10 % žino, ko nori, bet tik mažiau nei pusė jų yra pasirengę sumokėti visą kainą ir padaryti, ką reikia, kad pasiektų tikslą. Jėzus sugebėjo iškentėti kryžiaus gėdą, prieš akis matydamas ryškią prisikėlimo viziją ir bažnyčią, kuri vieną gražią dieną pakeis pasaulį (žr. Hebrajams 12, 2). Mozė atsisakė faraono rūmų patogumų, nes mintyse jau regėjo Pažadėtąją Žemę (žr. Hebrajams 11, 24–27). Vienas parduotuvės savininkas, pavarde J. C. Penney‘s, yra pasakęs: „Parodyk man pardavėją, turintį aiškų tikslą, ir aš tau parodysiu žmogų, kuris pakeis istoriją. Parodyk man žmogų be tikslo, ir aš tau parodysiu paprasčiausią pardavėją, žmogelį, kuris nieko reikšmingo nenuveiks.“ Kol sieki tikslų, tie tikslai gludina ir keičia tave. Atlygis, kurio sulauki jų pasiekęs, ko gero, net nėra toks reikšmingas kaip tai, kokiu žmogumi galiausiai tampi jų siekdamas. Taigi dar kartą klausiu, ar turi užsibrėžęs konkrečių tikslų? Ar jie pakankamai aiškūs, kad galėtum užrašyti juos juodu ant balto? Ar jie pakankamai glausti, kad gebėtum trumpai drūtai išdėstyti? Ar jie pakankamai stiprūs, kad padėtų ištverti visa, su kuo susidursi? Ar jie pakankamai vertingi, kad dėl jų būtų verta stengtis? Jei taip, matysi juos pildantis prieš akis.

P.S. Galbūt jus sudomins: augimas ir pokyčiai.