Krizės ir jų įveikimas (3)

Užėjus krizei žmogus dažnai blaškosi, nebemato Dievo šaltinių, laisvai visiems žmonėms teikiamų Jo išteklių. Galima išskirti trijų tipų šaltinius:

1) Dvasiniai šaltiniai. Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose (Psalmynas 46, 1). Visada artimas Dievas apšviečia mūsų tamsybes ir sumaištį. Jo meilė teikia didžiulę paguodą (žr. 2 Korintiečiams 1, 3). Jo Artumas guodžia mus mūsų vienatvėje, o Jo galybė pasireiškia mūsų bejėgiškume.

2) Asmeniniai šaltiniai. Ištikus bėdai žmonės neretai pamiršta, kad Dievas yra jiems davęs tam tikrų stiprybių ir gebėjimų – tokių, kaip tikėjimas, konkretūs įgūdžiai, praeities pergalių prisiminimai, įgalinančios nuostatos ir motyvacija. Prisiminę, ką turi, žmonės dažnai atgauna jėgas ir atsistoja ant kojų.

3) Tarpasmeniniai šaltiniai. Dauguma žmonių jau turi paramos ir pagalbos tinklus, juos tereikia „aktyvinti“: tai giminės, šeimos nariai, bičiuliai, bendradarbiai, kaimynai. Artimieji ir bičiuliai mielai padės, tik reikia kreiptis. Įvairios vietinės bendruomenės padės spręsti medicininius, finansinius ir materialinius klausimus. O bažnyčia – tikinčiųjų bendruomenė – užėjus krizės metui gali ir privalo rasti būdų vykdyti didžiajam įsakymui (žr. Mato 22, 36–39). Jos nariai gali būti kviečiami melstis, aukoti lėšų, teikti praktinę pagalbą (pvz., organizuoti maitinimą, vaikų priežiūrą, transportą ir pan.). Bėdos ištikti žmonės dažnai nenori arba gėdijasi prašyti pagalbos, nes mano, kad savo bėdas turėtų gebėti išsispręsti patys, arba jiems kliudo puikybė („Kaip aš čia gyvensiu iš labdaros?“). Padėk tokiems suprasti, kad kiti mielai padės, o atsistoję ant kojų ir patys galės atsidėkoti, atsilygindami geru už gera ir talkindami kitiems.

P.S. Galbūt jus sudomins: vienišumas ir krizė.