Kryžiaus svarba (1)

Labai įdomu tai, kad Biblijoje Jėzus neprašo prisiminti Jo gimimą ar prisikėlimą, nors šiuos įvykius turėtume žinoti ir atminti. Jėzus liepia mums prisiminti Jo mirtį. Įsteigdamas Viešpaties vakarienę (duonos laužymą), Viešpats kalbėjo: „Tai darykite mano atminimui“ (Luko 22, 19). Paulius rašo: „Bet aš nieku nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi...“ (Galatams 6, 14). Kryžius, visai kaip kartuvės ar elektros kėdė, buvo mirties įrankis. Tai kuo čia girtis? Ogi tuo, kas tenai įvyko. Kai Jėzus ištarė „Atlikta“, Jo krauju buvo sumokėta už visas mūsų nuodėmes nuo pat lopšio iki kapo duobės. Taigi Kristaus kryžius yra pirmas ir paskutinis Dievo žodis kalbant apie mūsų išgelbėjimą. Pirmas žodis todėl, kad Jėzus yra „nužudytasis Avinėlis“, apie kurį žinoma nuo pasaulio pradžios (Apreiškimo 13, 8). O paskutinis žodis dėl to, kad vieną gražią dieną danguje bus giedama: „Vertas esi paimti knygą ir atplėšti jos antspaudus, nes buvai nužudytas ir atpirkai Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ (Apreiškimo 5, 9). Išgelbėjimas neturi jokio plano B. Vienintelis kelias, vedantis į dangų, eina per Golgotą. Jei nori būti išgelbėtas, tu negali apeiti kryžiaus. Biblijoje skaitome, kad „be kraujo praliejimo nėra [nuodėmių] atleidimo“ (žr. Hebrajams 9, 22). Šiandien žvelgdamas į Kristaus kryžių matysi nuodėmės prakeiksmą, kainą ir vaistus nuo nuodėmės. Žvelgdamas į kryžių primink sau: „Tai Jis atliko dėl manęs.“