Kryžiaus svarba (3)

Dievo mirtis ant kryžiaus už mūsų nuodėmes kai kuriems atrodo didžiausia kvailystė, visiška nesąmonė. Neretai žmonės vadovaujasi mąstymu: „Jei kažko negaliu suprasti, tai to nepriimsiu.“ Čia jie klysta. Žmogus išgelbėjamas tikėjimu. Jėzus pasakė: „[...] jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mato 18, 3). Paprastas, vaikiškas tikėjimas Kristaus atliktu darbu yra viskas, ko reikalaujama. Kartą vienas studentas gavęs ištaisytą testą pamatė, kad dėstytojas jį įvertino nuliu. Nusiminęs studentas puolė aiškinti: „Dėstytojau, aš nenusipelniau tokio pažymio.“ Dėstytojas nusišypsojęs atsakė: „Pritariu, bet nulis – žemiausias pažymys, kokį galiu tau parašyti.“ Panašiai Dievas vertina ir mūsų žmogišką išmintį. Biblijoje skaitome: „Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailybė“ (1 Korintiečiams 3, 19). Kartą užėjo potvynis ir gelbėdamasis žmogus užsikabarojo ant savo namo stogo. Sėdėdamas ten jis meldėsi: „Dieve, siųsk man pagalbą.“ Netrukus valtele prie jo priplaukė kaimynai ir pasiūlė nuplukdyti į saugią vietą. Bet žmogus atsakė: „Ne, Dievas man padės.“ Vanduo kilo, kol iki pusės apsėmė vargšą žmogų. Staiga prie jo priskrido sraigtasparnis ir nuleido jam virvines kopėčias. Bet žmogus sušuko: „Nereikia, Dievas man padės.“ Neilgai trukus žmogus nebeišlaikė ir nuskendo. Atsistojęs Dievo akivaizdon jis karčiai paklausė: „Kodėl manęs neišgelbėjai?“ Dievas atsakė: „Siunčiau tau ir valtį, ir sraigtasparnį. Ko dar iš manęs norėjai?“ Ant kryžiaus Dievas padarė viską, ko reikėjo tavo išgelbėjimui. Tau tereikia kliautis Kristumi ir priimti amžinojo gyvenimo dovaną.