Kryžiaus svarba (4)

Kryžiaus prasmę suprasti ir per jį teikiamą išganymą priimti žmogus gali tik išpažinęs Kristų savo asmeniniu Gelbėtoju ir Viešpačiu. Kartą vienas pamokslininkas keliavo po Italiją. Bičiulis jam patarė užsukti į vieną kaimelį ir pažiūrėti vietos koplyčioje kabantį paveikslą, vaizduojantį Kristaus nukryžiavimą. Pamokslininkas paklausė: „O koks tas paveikslas? Ar labai gražus?“ Bičiulis jam atsakė: „Nesvarbu, koks jis. Tiesiog nuvažiuok ir pažiūrėk.“ Pamokslininkas prižadėjo aplankyti tą kaimelį. Kaip tarė, taip ir padarė. Atvykęs į kaimelį susirado koplyčią. Senas sargas paklausė: „Atvykote pamatyti paveikslo, ar ne?“ Vyriškis atsakė: „Taip, iš tikrųjų.“ Sargas tarė: „Sekite paskui mane.“ Pamokslininkas nebuvo pasirengęs tam, ką išvydo. Tikėjosi pamatyti šedevrą, o čia kabojo kažkoks keistas paveikslas, nutapytas neišlaikant proporcijų ir apskritai atrodantis visiškai „be ryšio“. Neištvėręs vyriškis tarė: „Nesuprantu šio paveikslo.“ Sargas paragino: „O jūs prieikite arčiau.“ Jis priėjo. Sargas vėl paragino: „Dabar pasilenkite. Dar žemiau.“ Tik parklupęs ant grindų prie kryžiaus ir pažvelgęs aukštyn, pamokslininkas pamatė tikrąjį paveikslo grožį. Susigraudinęs net apsiašarojo. Žodis apie kryžių perkeičia žmogų tik tada, kai jis atideda į šalį visą savo puikybę, išankstines nuostatas, intelektualius išvedžiojimus ir nusižemina. Biblijoje skaitome: „Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Korintiečiams 1, 18).