Kuo paremta tavo savivertė?

Vieną gražų rytą verslininkas, eidamas pro prieplauką, pamatė žvejį, sėdintį savo valtyje ir besimėgaujantį kava. „Taip anksti grįžai?“ – paklausė verslininkas. Žvejys atsakė: „Pakankamai geras laimikis buvo. Šiandien jau pakaks.“ Verslininkas paklausė: „Kodėl dar kartą neplaukti? Juk jeigu taip sekasi, sugausi dar daugiau žuvies, tavo pajamos padidės. Įsigysi antrą valtį pasamdysi daugiau žvejų ir tapsi toks turtingas kaip aš.“ Žvejys paklausė: „O kam man to reikia?“ Verslininkas atsakė: „Tada galėsi sau mėgautis laisve, darysi, ką panorėjęs, ir džiaugsiesi gyvenimu.“ Nusišypsojęs žvejys atsakė: „Kad aš jau dabar tą darau.“ Biblijoje skaitome: [...] būkite patenkinti tuo, ką turite... (Hebrajams 13, 5). Deja, daugelis mūsų savo vertę grindžiame turtu arba nuopelnais ir pasiekimais. Labai dažnai patenkinti jaučiamės tik susieję save tam tikrais ryškiais ar pasiekę tam tikrų tikslų. Sakome sau: „Jei tik užsidirbčiau daugiau pinigų/tapčiau vadovu/pritapčiau ir pan., tada būčiau patenkintas ir laimingas.“ Kuo tu šiandien grindi savo vertę? Paklausk savęs: „Be ko negalėčiau gyventi?“ Ar bijai, kad tave paliks koks nors žmogus? O gal bijai netekti darbo? Ar iki visiškos laimės tau trūksta kokio nors pasiekimo? Tiesa, Šventasis Raštas ragina išmintingai planuoti ir siekti tam tikrų tikslų gyvenime, tačiau nenuvertink ir nemenkink savęs manydamas, kad esi tiktai tai, ką darai. Raštas moko, kad jeigu Dievą išsikeli kaip aukščiausią tikslą, Jis suteikia visa kita. „Jis duos jums, ko reikia. [...] Nes Tėvui didelė laimė atiduoti jums Karalystę [su visomis jos gėrybėmis]“ (Luko 12, 31–32, TLB vert.).

P.S. Galbūt jus sudomins: darbas ir finansai.