Laikykis savo įsitikinimų, ir Dievas tave pagerbs

Ilgus mėnesius Ericas Liddellas treniravosi ir ruošėsi 100 m bėgimo lenktynėms. Jis troško dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse ir buvo užsibrėžęs tikslą laimėti. Daugelis sporto žurnalistų pranašavo jam sėkmę. Per žaidynes Ericas sužinojo, kad 100 m bėgimas numatytas sekmadienį. Jam tai buvo rimta problema, mat jis laikėsi įsitikinimo, kad bėgdamas Viešpaties dieną neišreikš pagarbos Dievui. Ir jis pasitraukė iš lenktynių. Bėgiko gerbėjai apstulbo. Kai kurie, labai gyrę jį anksčiau, tąkart išvadino kvailiu. Nors Ericas jautė didelį spaudimą nusileisti ir pakeisti sprendimą, jis atsilaikė ir neišdavė savo įsitikinimo. Taip jau nutiko, kad netikėtai iš 400 m bėgimo lenktynių iškrito vienas dalyvis. Tos lenktynės buvo numatytos paprastą darbo dieną. Ericas gavo pasiūlymą užimti iškritusiojo vietą. Tai buvo ne visai „jo lenktynės“ – distancija buvo keturis kartus ilgesnė nei ta, kuriai uoliai rengėsi. Nepaisant to, finišo liniją jis kirto kaip nugalėtojas, viršijęs pasaulio rekordą, atstumą įveikęs per 47,6 s. Ericas tąkart ir aukso medalį laimėjo, ir savo įsitikinimams nenusižengė. Vėliau apie šį sportininką buvo sukurtas filmas „Ugnies vežimai“ (angl. Chariots of Fire), kuris pelnė ne vieną Kino akademijos apdovanojimą. Svarbu žinoti, kad Ericas Liddellas siekė ne tik žemiško, bet ir dangiškojo apdovanojimo. Jį išgarsino ir kiti nuopelnai. 1925 m. jis išvyko į misiją Kinijoje, kur nuveikė daug šlovingų darbų. 1945 m. Ericas mirė karo belaisvių stovykloje. Sakyčiau, jis buvo kaip Iftachas, kuris pasakė: „Juk atvėriau burną VIEŠPAČIUI ir negaliu savo įžado atšaukti.“ Skaitydami apie Erico gyvenimą gauname svarbią gyvenimo pamoką: nesvyruok, tvirtai laikykis savo įsitikinimų, ir Dievas tave pagerbs.