Liūdesiui ar nusivylimui užėjus

Autorius Maksas Lukado rašo: „Kai Dievas nepadaro, ko trokštame, mums būna nelengva. Tikėjimas yra tvirtas įsitikinimas, kad Dievas žino geriau už mus <...> Jis mus perves per sunkumus. Nusivylimas ir liūdesys užeina tada, kai nepatenkinami mūsų lūkesčiai. <...> Galbūt nederėtų turėti per didelių, išpūstų lūkesčių? <...> Nepasiduok panikai. Nenuleisk rankų. Būk kantrus. Dievas ir toliau visa valdo. Taškas padėtas vienoje ar kitoje situacijoje bus tuomet, kai Jis to panorės.“

Taigi kai tau liūdna

1) Pažvelk į savo vidų. Štai Dovydas klausė savęs: „Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti krūtinėje?“ (Psalmynas 42, 6). Pripažink savo tikruosius jausmus. Juk negali išnarplioti to, ko nesi aiškiai įvardijęs ir pripažinęs. Prašyk Viešpaties parodyti, kur glūdi problemos šaknys. Galbūt tave graužia pyktis? O gal pavydas, neatlaidumas, puikybė, geismas, fizinis ar dvasinis nuovargis? Būk atviras ir priimk, ką Viešpats apreikš.

2) Kelk žvilgsnį aukštyn. Toliau Dovydas ragina save: „Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą“ (Psalmynas 42, 6). Užuot susitelkęs į tai, kas pakerta ūpą, susitelk į Tą, kuris žino išeitį ir gali suteikti sprendimą.

3) Prisimink praeityje Dievo parodytą ištikimybę. Dovydas sako: „Mano Dieve, liūdna mano širdis, todėl pas tave mintimis keliauju…“ (Psalmynas 42, 7). Per kiekvieną išmėginimą, per kiekvieną sunkumą Juozapas vis primindavo sau, kad tai Dievas, o ne aplinkybės valdo jo gyvenimą ir likimą. Kai apmąstai Dievo praeityje parodytą ištikimybę, auga pasitikėjimas Viešpačiu ir suvokimas, kad Jis ir toliau bus ištikimas.

4) Atmink, tau visai nebūtina visko suprasti. Tai, kad nesupranti, ką šiuo metu Dievas daro tavo gyvenime, nereiškia, kad nepaaiškės vėliau. Biblijoje parašyta, kad „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Romiečiams 8, 28).

5) Nesileisk pagiežos ir kartėlio apninkamas. Kai dūžta viltis, gali apimti pagieža. Bet atminkime nuostabią eilutę: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“ (Romiečiams 8, 31). Kad ir kokia gili duobė, į kurią įpuoli, nepamiršk, kad Dievas tavo pusėje!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kodėl tau svarbu pripažinti savo tikruosius jausmus, kai išgyveni liūdesį ar nusivylimą? Kaip tai gali padėti tau atrasti gilesnį ryšį su Dievu?
2. Apsvarstyk, kuriose gyvenimo srityse galbūt turi per didelių ar nerealistinių lūkesčių. Kaip galėtum šiuos lūkesčius suderinti su Dievo valia?
3. Užrašyk praeityje patirtus momentus, kai Dievas tau parodė savo ištikimybę. Kaip šie prisiminimai gali stiprinti tavo tikėjimą šiandien?

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.