Liūtas ir Avinėlis

Kartą liūtas džiunglėse sutiko tigrą. Čiupęs tigrą už uodegos grėsmingu balsu paklausė: „Kas yra džiunglių valdovas?“ Tigras nuolankiai atsiliepė: „Tu, o didis liūte.“ Paskui liūtas lygiai taip pat pričiupo beždžionę: „Kas yra džiunglių valdovas?“ Beždžionė kuo nuolankiausiai sušnibždėjo: „Tu, o galingasis liūte.“ Tada liūtas sutiko dramblį ir paklausė jo: „Kas džiunglių valdovas?“ Dramblys čiupo straubliu liūtą, gerai įsuko ore ir bloškė į medį. Liūtas lėtai pakilo ir, laižydamas žaizdas, sumurmėjo drambliui: „Vien dėl to, kad nežinai atsakymo į klausimą, nereikia šitaip šėlti ir grubiai elgtis.“ Koks šio pasakojimo moralas? Kuo daugiau valdžios esi gavęs, tuo maloningiau turėtum elgtis su kitais. Šventajame Rašte Jėzus vadinamas ir liūtu, ir avinėliu. Jis yra Liūtas iš Judo giminės ir Dievo Avinėlis – tai atspindi tikros galios ir lyderystės esmę. Kai reikia apginti tiesą, turėtum riaumoti kaip liūtas. Kai reikia bendrauti su žmonėmis, turi būti švelnus kaip avinėlis. Paulius rašo: „Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę...“ (Efeziečiams 4, 2). Ir vėl kitoje vietoje: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite“ (Kolosiečiams 3, 13).