Malda keičia gyvenimą į gera

Malda – tai bendravimas su Dievu. Tas bendravimas gali būti išreikštas žodžiais arba tylus. Jis gali būti išreikštas ir giesme. Daugelis giesmių iš tikrųjų yra maldos, kurioms pritaikyta melodija. Malda – tai ryšys su Dievu. Kad ir kokia malda melstumeisi – išpažintum nuodėmę, šlovintum Jo vardą, ieškotum Jo valios, užtartum bičiulį ar atliktum prašymus dėl savo poreikių – ji turi būti sutelkta ne į tave, o į Dievą. Nuoširdi malda kyla iš širdies, trokštančios, kad Dievas vienoje ar kitoje situacijoje apreikštų savo troškimus. Todėl malda – ne tik kalbėjimas, bet ir įsiklausymas – turi nusiteikti palaukti savo dangiškojo Tėvo atsakymo. Maldai visuomet teik pirmenybę. Štai Paulius jaunąjį savo bendražygį Timotiejų moko: „Taigi pirmiausia raginu maldauti, melstis, užtarti ir dėkoti už visus žmones...“(1 Timotiejui 2, 1). Prieš išlipdamas iš lovos, prieš palįsdamas po dušu, prieš eidamas į darbą, prieš savo pirmąjį susitikimą ir kitose situacijose pirmiausia melskis, melskis, melskis! Kiekvieną popietę, trečią valandą dienos, Petras su Jonu eidavo į šventyklą melstis. Kitaip tariant, vidury dienos jie mesdavo visus darbus dėl vieno tikslo – pasimelsti. Dienos darbams vejant vienas kitą įterpk tarp jų maldų. Jei jauti artėjant krizę, sąmoningai sustok pasimelsti. Jei iš pat ryto matyti, kad laukia sunki diena, paskirk keletą minučių ramiam pasibuvimui su Dievu, prašyk Jo pamokymo ir patarimo. Jei tavo nuotaika bjūra, stabtelėk jos pakoreguoti malda. Nieko nelauk – melskis nedelsdamas! Tegul malda būna pirmasis tavo prioritetas visuomet ir visuose dalykuose. Ilgainiui pastebėsi, kad malda tavo gyvenimą keičia į gera.

P.S. Kiti skaitiniai tema: malda.