Malda pagal Dievo valią

Jei meldiesi dėl brangaus žmogaus išgelbėjimo, gali nė neabejoti, kad tokia yra Dievo valia. Tokia Jo valia aiškiai išreikšta Šventajame Rašte [testamentas – valia]: „[Dievas] trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2, 4). Tačiau kai meldžiamės dėl dalykų, kurie Biblijoje nėra aiškiai įvardijami, derėtų klausti Viešpaties: „Ar tokia Tavo valia?“ Kodėl derėtų taip elgtis? Biblijoje skaitome: „Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams patenkinti“ (Jokūbo 4, 3). Kartais mums būna sunku pripažinti šią tiesą, nes būname įsitikinę, kad mūsų prašymai pagrįsti ir pateisinami. Bet jei tavo širdis nėra tyra, o tavo valia nėra persipynusi su Dievo valia, tavo norai gali būti sutepti savanaudiškumu. Jonas rašo: „Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę“ (1 Jono 5, 14–15). Kai ko nors prašai maldoje, bet nesi tikras, ar tai Dievo valia, derėtų pridurti: „Jei tokia Tavo, Dieve, valia.“ Nereiškia, kad esi silpnas tikėjime, jeigu sakai: „Viešpatie, noriu to dalyko, jei tik tokia Tavo valia, jei tai atitinka Tavo planą, jei tai geriausia man ir atėjo laikas tai gauti.“ Paulius rašo: „Kol kas apie Dievą išmanome tik truputį, pažįstame Jį iš dalies...“ (1 Korintiečiams 13, 12, TLB). Mes matome anaiptol ne viską, o Dievas viską mato ir viską žino. Situaciją Jis regi nuo pat pradžios iki pabaigos. Todėl melskis su tikėjimu, rezultatus palikdamas Dievo rankose.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.