Maldos trikdžiai (2)

Kita dažna kliūtis maldose būna mūsų savanaudiškumas. Viešpaties maldoje nerasi žodžių „aš“, „man“, „mano“, bet „kasdienės duonos duok mums šiandien; atleisk mums mūsų kaltes; gelbėk mus nuo pikto“ (žr. Mato 6, 11–13). Supranti, ką noriu pasakyti? Žmogus, kuris meldžiasi: „Viešpatie, palaimink mane, mano žmoną ir du vaikus. Tik mus keturis ir daugiau nieko“, vargiai ar sulauks palankaus atliepio iš dangaus. Jėzus pasakė: „[...] ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite tai gavę, ir tikrai tai bus“ (Morkaus 11, 24; papildyta NKJV). Tačiau ši eilutė – ne tuščias čekis, į kurį gali įsirašyti ką panorėjęs. Į savanaudiškas maldas Dievas neatsiliepia palankiai. Jokūbas rašo: „Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams patenkinti“ (Jokūbo 4, 3). Galbūt tu prisimeni Biblijos eilutę, kurioje pasakyta: „Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis“ (Psalmynas 37, 4). Taip, tik tavo širdies troškimai turėtų sutapti su Dievo valia. Dievas palaimino Abraomą, kad tas būtų palaiminimu kitiems (žr. Pradžios 12, 2–3). Dievas žino, ko tu nori ir kodėl to nori. Ar tas noras tik tavo pagotumui ir malonumui, ar įvykdys ir tam tikrus Dievo tikslus? Tik visiškai sąžiningai atsakęs į šį klausimą galėsi melstis su pasitikėjimu. Kai žmogus žiūri tik savų interesų, jis veikia tik savo naudai. Bet kai tikslas yra palaiminti kitus, Dievas atsiliepia į tokią maldą taip, kaip nė negalėtum įsivaizduoti. Išmėgink ir pamatysi!

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.