Maldos trikdžiai (3)

Trečias trikdis mūsų maldose gali būti neišpažinta nuodėmė. Užėmę Jerichą, stipriausią miestą Pažadėtoje žemėje, izraelitai neilgai trukus patyrė gėdingą pralaimėjimą, kai juos sumušė visai nedidelė grupelė karių iš Ajo kaimelio. Jozuė tąkart jautėsi visiškai sugniuždytas! Skaitome, kad jis „persiplėšė drabužius“ ir „gulėjo kniūbsčias žemėje“ (žr. Jozuės 7, 6). Įsiklausyk į jo maldą: „Išgirs apie tai kanaaniečiai ir kiti krašto gyventojai, apsups mus ir nušluos mūsų vardą nuo žemės. Ką tu darysi tuomet savo didžiam vardui?“ (Jozuės 7, 9). Kaip į tai reagavo Dievas? Nustebsite. Biblijoje skaitome: „VIEŠPATS atsakė Jozuei: „Stokis! Ko guli žemėje kniūbsčias? Izraelis nusidėjo!““ (Jozuės 7, 10–11). Kas gi tenai nutiko? Ogi paaiškėjo, kad Achanas, vienas iš izraelitų karių, apsivogė nušvilpdamas grobio dalį, priklausiusią Dievui. Jerichas buvo pirmasis nukariautas miestas Pažadėtoje Žemėje, o Dievas buvo paliepęs visus „pirmuosius vaisius“ atiduoti Jam (žr. Patarlių 3, 9). Visi lobiai iš kitų devynių mūšių priklausė tautai. Bet Jericho lobiai priklausė Dievui. Yra laikas melstis, bet yra ir laikas nustoti melstis ir išpažinti nuodėmę. Tu negali melstis žodžiais „Viešpatie, ką nori, kad padaryčiau,“ jeigu jau ir taip puikiausiai žinai, ką reikia daryti, tik nenori. Ar Dievas tau prabilo per šios dienos skaitinį? „Mylimieji jei širdis mūsų nesmerkia, mes pasitikime Dievu ir gauname iš jo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka“ (1 Jono 3, 21–22).

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.