Maldos trikdžiai (5)

Penktas trikdis maldoje yra neatlaidi dvasia. Tavo pyktis gali būti pagrįstas, bet ilgainiui duos skausmingų vaisių. Nesvarbu kas, kur ir ką padarė, apmaudas ir pasipiktinimas kelią grėsmę tavo sveikatai ir dvasinei gerovei. Jėzus pasakė: „Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikyti su broliu ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną“ (Mato 5, 23–24). Šėtonas kiekvieną mielą dieną baksnos ir skaudins tave, ir tau skaudės tol, kol neapsispręsti atleisti. Dievas sako: „Aš, aš – tas, kuris dėl savęs naikina tavo nusižengimus, – aš tavo nuodėmių neatminsiu“ (Izaijo 43, 25). Pamiršk senus įsiskaudinimus dėl Dievo meilės. Nuolat atkapstydamas ir keldamas juos į paviršių pradedi erzinti patį Viešpatį. Ar Dievas iš tikrųjų rimtai žiūri į tokius dalykus? Taip, dar ir kaip. Skaitome, kad Jis „baudė Bet Šemešo gyventojus, nes jie pažiūrėjo į Viešpaties skrynios vidų“ (1 Samuelio 6, 19; K. B. vert.). Viešpats užmušė septyniasdešimt iš jų. O kas buvo toje Skrynioje? Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos visi esame sulaužę. Kitaip tariant, ten gulėjo mūsų nesėkmės ir kaltinimo raštas. Gerai pagalvok, prieš puldamas kapstytis kito nuodėmėse – šitaip tik pats sau sukelsi grėsmę Dievo akivaizdoje. Galbūt sakai: „Bet tas ar anas nenusipelno atleidimo.“ Nė vienas iš mūsų jo nenusipelnome, bet Dievas vis tiek atleidžia. Jo Žodis skelbia: „Verčiau būkite [...] atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Efeziečiams 4, 32). Jei nori, kad Dievas atsakytų į tavo maldas, atleisk tave nuskriaudusiems, pamiršk įsiskaudinimą ir judėk pirmyn!

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.