Meilė yra veiksmas

Meilė yra veiksmas. Ji – ne vien mintis ar jausmas, bet visų pirma veiksmas – tai, ką konkrečiai darai. Kai 1948 metais Motina Teresė atvyko į Indijos didmiestį Kalkutą, pirmiausia ji pasiėmė auginti ir mokyti penkis pamestinukus. Metų pabaigoje jos „klasėje“ (tiksliau, pamokos dažniausiai vykdavo miesto parke) apie higieną jau mokėsi keturiasdešimt vienas mokinys. Neilgai trukus jos tarnystė pagarsėjo kaip Labdaros misija. Po dvejų metų misijos darbuotojai dėmesį sutelkė į mirštančiųjų slaugą. Ant šiukšlių krūvos rastą merdėjantį vargetą seserys pakėlė ir nunešė Motinai Teresei. Iš bado vargšelis buvo toks sulysęs, kad labiau panašėjo į skeletą, nei į gyvą žmogų. Motina Teresė parsigabeno jį namo ir paguldė į lovą. Pradėjusi jį mazgoti pastebėjo, kad visas kūnas apėjęs kirminais. Jai trinant suvargusį kūną kempine oda nusitrindavo lopais. Vargeta kažkuriuo metu atsipeikėjo ir silpnu balsu paklausė: „Kodėl tai darote?“ Motina Teresė atsakė dviem žodžiais, tapusiais jos gyvenimo moto: „Iš meilės!“ Mielas žmogau, užsisukęs kasdienybės darbuose, suprantu, kad kartais kitus žmones lengviau matyti kaip kliuvinius ar nepatogumus, trukdančius nuveikti užsibrėžtus darbus. Nepaprastai sunku pakilti aukščiau savanaudiškų savo jausmų ir tiesiog mylėti kitus. Galbūt galvoji: na ir didelio čia daikto… O tu pagalvok dar kartą. Juk ne šiaip sau Biblijoje parašyta: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė“ (1 Jono 4, 7–8).

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.