Melas, gimtoji velnio kalba

Jėzus apie šėtoną pasakė: „Skleisdamas melą, jis [velnias] kalba, kas jam sava...“ Melas – gimtoji velnio kalba. Velnias mums meluoja trimis būdais: per abejones, per sukrėtimą ir per jausmus. 1) Abejonės. Velnio strategija – numušti tau ūpą, prigesinti ryžtą, kad galiausiai nuleistum rankas ir sakytum: „Kokia iš to nauda? Niekas nepasikeitė.“ Ištardamas tokius žodžius priimi melą ir susitaikai su juo. Nesielk taip! Biblijoje skaitome: „[...] esi įkliuvęs per savo ištartą žodį“ (Patarlių 6, 2). Tai, ką ištaria tavo lūpos, formuoja tavo požiūrį ir kuria aplinką, kurioje gyveni. Niekada garsiai netark to, kas leistų velniui manyti, kad jis laimi. 2) Sukrėtimas. Jei nesitiki velnio puolimo, užpultas jausiesi sukrėstas ir manysi: „Matyt, nedarau jokios pažangos, antraip kodėl vėl kovoju tas pačias senas kovas?“ Tai šėtonas nepasiduoda be kovos. Jo puolimas – įrodymas, kad vis dar nesi jo nugalėtas. 3) Jausmai. Velnias iš paskutiniųjų stengsis įtikinti, kad nesi vertas atleidimo. Jis suoks tau į ausį, kad jei nejauti atleidimo, vadinasi, tau nėra atleista. Bet nepamiršk, kad jis yra melagis. Pergalė jau iškovota. Išlaikyk savo pozicijas, nenusileisk. Darbas tavyje jau atliktas. Taip skelbia Dievo Žodis. Dabar ir tu turi pradėti tai garsiai skelbti. Laikas sutvirtins tavo pozicijas. Velnias primins tau viską, iš ko Dievas tave išlaisvino, ir tada sukils emocijos, kurios lydėdavo, kai dar buvai nelaisvas. Velnio strategija – priversti tave pasijusti taip, lyg niekas nebūtų pasikeitę. Netikėk juo! Jėzus pasakė: „Jei laikysitės mano mokslo [...] jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8, 31–32).