Melsk dvasinio įžvalgumo

Pažinoję Simoną žinojo, kad jis labai impulsyvus žmogus, linkęs leptelėti ką nederama. Tačiau Jėzus apie jį žinojo šį tą daugiau ir kaip tik dėl to pervadino Petru, duodamas suprasti, kad jis tinkamas būti pamatu. Galime tik įsivaizduoti, kaip ištįso mokinių veidai, kai Jėzus ištarė: „[...] tu esi Petras [uola]; ant tos uolos aš pastatysiu bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mato 16, 18). Bet Petras iš tikrųjų tapo šulu, gerbiamu lyderiu, bažnyčios steigėju. Laimė, Kristus žvelgė giliau ir matė ne tik tai, kas paviršiuje, bet ir kas giliai viduje. Būti sukurtam pagal Dievo atvaizdą ir pavidalą reiškia turėti didžiulį potencialą. Bet norint jį atskleisti kartais reikia išmintingo, supratingo žmogaus paskatinimo. Daugelis mūsų regime tik tai, kas išorėje. Esame greiti „klijuoti etiketes“ – vieną pavadinti pasipūtusiu, kitą karštakošiu, silpnavaliu ar pan. Tačiau dvasine įžvalga pasižymintis žmogus žvelgia giliau ir mato daugiau. Jis pastebi žmogaus elgesį lemiančią viltį ir baimę. Mums tikrai nereikia daugiau kritikų, nei jau yra. Mums reikia: 1) tėvų, kurie melstųsi už savo vaikus, pastebėtų ne tik jų ydas, bet ir unikalumą ir stengtųsi jį išryškinti; 2) sutuoktinių, kurie savo antrosiose pusėse ieškotų paslėptų lobių; 3) verslo vadovų, kurie su savo darbuotojais elgtųsi pagarbiai ir paskirtų jiems pareigas, atitinkančias jų gebėjimus ir talentus; 4) tikinčiųjų, kurie atleistų nebrandiems, klystantiems krikščionims ir padėtų jiems augti bei tobulėti; 5) sielų žvejų, kurie į pražuvusius gebėtų pažvelgti Jėzaus akimis ir matytų, ką gali Jo keičianti jėga. Todėl melskime dvasinės įžvalgos!

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.