Melsk įžvalgos ir atpažinimo (2)

„Gibeone VIEŠPATS pasirodė Saliamonui naktį sapne. „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau“, – tarė VIEŠPATS“ (1 Karalių 3, 5). Saliamonas prašė: „Todėl suteik savo tarnui imlią širdį, kad galėtų valdyti tavo tautą ir suprastų, kas gera ir kas pikta“ (1 Karalių 3, 9). Toliau skaitome: „Saliamono prašymas rado malonę VIEŠPATIES akyse“ (1 Karalių 3, 10). Dievas jam tarė: „Suteiksiu ir to, ko neprašei turtų ir garbės visam tavo gyvenimui. Joks kitas karalius tau neprilygs“ (1 Karalių 3, 13). Įžvalga arba numatymas Saliamoną padarė vienu didžiausių karalių istorijoje. Tikriausiai visi esate girdėję sakant: „Kliaukis nuojauta.“ Verslo ir vadybos konsultantas Robertas Heleris dar priduria: „Niekada neignoruok, ką tau šnabžda nuojauta. Bet nepasikliauk vien tik ja. Jos negana.“ Įžvalga remiasi ne vien tik intuicija ir ne vien tik intelektu ar patirtimi. Patarlių knygos autorius rašo: „Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3, 5–6). Esama dviejų rūšių įžvalgos – natūralios ir dvasinės. Viena gali pakišti tau koją, o kita niekada neišduos. Kai natūralus numatymas atsimuša į sieną ir nebeleidžia žengti pirmyn nė žingsnio, estafetę perima dvasinė įžvalga, įgalinanti tave judėti pirmyn su tikėjimu ir pasitikėjimu. Koks tarp jų skirtumas? Jokūbas paaiškina: „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi“ (Jokūbo 3, 17). Ar įsivaizduoji gyvenimą, kupiną šių palaiminimų? Gera žinia – tu gali sukurti tokį gyvenimą!

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.