Mitai apie vaikų auklėjimą (1)

Knygoje „Kodėl Džonis gėrio neskiria nuo blogio?“ (Why Johnny Can’t Tell Right from Wrong) autorius Williamas Kilpatrickas vardija su vaikų auklėjimu susijusius mitus, kuriais būna įtikėję šiuolaikiniai tėvai:

1) mitas, neva būti „blogiuku“ yra gerai. Amerikiečių literatūroje ir filmuose blogiukai neretai vaizduojami kaip žavūs ir labai patrauklūs. Tikriausiai visi mename tokius veikėjus kaip Tomas Sojeris ar Basteris Braunas, bet apstu ir šiuolaikinių pavyzdžių. Ši mada amerikiečių kultūroje taip užvaldžiusi žmonių vaizduotę, kad „gerietis“ ir „paklusnumas“ laikomi vos ne keiksmažodžiais.

2) Mitas, neva gėris yra įgimtas. Šis mitas skelbia, kad visi žmonės nuo gimimo yra geri, tik tam gėriui reikia leisti atsiskleisti. Jei netrukdysime, vaikai savaime išaugs geri.

3) Mitas, neva reikėtų pasitikėti ekspertų žiniomis. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau tėvų auklėjimo klausimais kreipiasi į specialistus. Bėda ta, kad dauguma vaikų auklėjimo „ekspertų“ yra įtikėję įgimtu žmogaus gerumu. Įgimtas vaikų unikalumas, kūrybingumas ir spontaniškumas taip plačiai akcentuojamas, kad tėvai galiausiai pajunta poreikį derintis prie vaikų, užuot skatinę juos išmokti derintis prie šeimos gyvenimo reikmių.

Pasižiūrėkime, ką Dievas Izraelio vaikams kalbėjo apie palikuonių auklėjimą: „Jų vaikai, kurie dar jo [Įstatymo žodžio] nežino, irgi išgirs ir mokysis bijoti [paisyti; gerbti] VIEŠPATIES, jūsų Dievo...“ (Pakartoto Įstatymo 31, 13). Tai ne pasiūlymas, o paties Dievo tėvams adresuotas įsakymas, kuriam būtina paklusti norint, kad šeima būtų palaiminta.

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.