Mitai apie vaikų auklėjimą (2)

Toliau savo knygoje „Kodėl Džonis gėrio neskiria nuo blogio?“ (Why Johnny Can’t Tell Right from Wrong) autorius Williamas Kilpatrickas nurodo dar du su vaikų auklėjimu susijusius mitus:

1) mitas, neva visos moralinės problemos yra psichologinės kilmės. Žvelgiant per tokią prizmę, elgesio problemos siejamos su savigarba ar nepatenkintais psichologiniais poreikiais. Šių laikų vaikų auklėjimo žinovams, regis, nė netopteli, kad elgesio problemos gali kilti tiesiog dėl vaikų nepaklusnumo ir užsispyrimo. Šiuolaikinėje literatūroje apie vaikų auklėjimą daug kalbama apie savigarbą, bet mažai apie charakterio ugdymą.

2) Mitas, kad tėvai neturi teisės „primesti“ savo vertybių vaikams. Šiuolaikinė standartinė dogma skelbia, kad savo vertybes vaikai kuriasi patys. Bet kaip jiems tą padaryti, kai aplinkinė kultūra be jokios graužaties ir suvaržymų primetinėja savo vertybes? Nejaugi tėvai turėtų likti neutralūs stebėtojai, kol visi kiti, pradedant scenarijų autoriais ir baigiant pramogų pasaulio atstovais ar lytinio švietimo specialistais, aiškins jų vaikams, ką daryti ir kaip gyventi?

Kalbėdamas apie vaikų auklėjimą Dievas savo tautai sako: „Tačiau būk atidus ir nuoširdžiai saugokis, kad neužmirštum dalykų, kuriuos matei savo akimis, ir kad neleistum jiems išslysti iš savo širdies per visas gyvenimo dienas. Mokyk jų savo vaikus ir vaikų vaikus“ (Pakartoto Įstatymo 4, 9). Siekdamas perduoti dvasines vertybes paklausk savęs: jei ne tu, tai kas tuomet? Jei ne dabar, tai kada?

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.